Vartotojo vardas:
Slaptažodis



 Paieška svetainėje

Darbo grupės pirmininko trumpai pasidalino turima informacija iš Japonijoje vykusio pienininkystės kongreso, kuriame dalyvavo daugiau kaip 2000 delegatų. Tarptautinių ekspertų vertinimais, rinkos situacija artimiausius 6 metus bus valdoma stiprėjančios paklausos, kylančios iš besivystančių ekonomikų valstybių. Pastaraisiais metais prie jų prisijungė Indonezijos, Š. Afrikos valstybės. Šalys, pagrindinės pieno eksportuotojos (JAV, N. Zelandija, Australija) planuoja plėsti pieno gamybą. Pieno supirkimo kainos JAV, Naujojoje Zelandijoje šiuo metu pakilo ir tapo aukštesnės negu vidutinė ES. Ypač ambicingus plėtros planus kuria JAV pieno sektorius, planuodamas pasinaudoti stipriai atpigusiomis, vietinės gamybos pašarinėmis žaliavoms. Po stichinių sausrų, atrodo, atėjo gerokai palankesnės orų sąlygos pieno gamybos didinimui Australijoje, Naujoje Zelandijoje.

DG Agri atstovas pateikė trumpą informaciją apie situaciją pieno rinkose ir jos perspektyvas. Vidutinė pieno supirkimo kaina ES išaugo – 36,8 ct. Valstybėse narėse pieno kainos taip pat didėjo, tačiau superkamo pieno kiekiai iki 2013m. rugpjūčio – mažėjo. Lieso pieno miltelių kainos vis dar laikosi aukštumose (314 eurų/100 kg), sviesto – taip pat (417 eurų/100 kg -- +13,7 proc.),  Čederio sūrio kaina – 395 eurų/100 kg, nenugriebto pieno miltelių – 370 eurų/100 kg. ES lieso pieno miltelių kainos Pasaulinėse rinkose – labai konkurencingos, tačiau sviesto – aukščiausios. Viena svarbiausių ES pieno produktų, ypač sūrių, eksporto krypčių --  Rusijos rinka, apimanti apie 37 proc. Tačiau į Lietuvos atstovo klausimą dėl Rusijos priimto eksporto draudimo lietuviškiems produktams ir ES institucijų pagalbos sprendžiant šią problemą DG Agri atstovas atsakyti nieko negalėjo, o po to sekė atsakymas, jog tai -- nacionalinių vyriausybių kompetencija.  

Posėdyje buvo trumpai aptartos konferencijos „ES pieno sektoriaus plėtra po 2015“ išvados, akcentuojant Komisijos pasiūlymą dėl Europos pieno sektoriaus stebėsenos centro. Didžiųjų šalių ekspertai iš esmės pritarė šiai idėjai, pabrėždami, kad informacija turi būti labai operatyvi, o ne istorinė. Tai gali tapti rimtu iššūkiu, nes šiuo metu Eurostato teikiamai informacija atsilieka keletu mėnesių. Komisija tikisi ekspertų pagalbos (pirmiausia didžiųjų valstybių), o informaciją planuojama talpinti elektroniniame puslapyje. Lietuvos atstovas pastebėjo, kad šio centro informacija turėtų pasitarnauti ne tik didžiųjų šalių, bet ir mažųjų gamintojams ir verslo subjektams. Dėl „Pieno paketo“ įgyvendinimo valstybėse narėse -- Komisija 2014 m. pateiks ataskaitą.

FC Stone atstovas pristatė idėjas dėl finansinių išvestinių produktų ir ateities sandorių pienui. Pranešėjo nuomone, kaltinimai dėl pieno kainų svyravimų spekuliantams turi mažai pagrindo, nes pieno rinkos yra tiesiog per mažos rimtiems spekuliantams. Be to, daugelis pieno gamintojų turi išankstines pieno supirkimo sutartis, todėl pieno kiekiai, tenkantys laisviems pardavimams yra nedideli. Pavyzdžiui. JAV, kur tokia sistema jau pradeda veikti, pieno gamintojai ateities sandoriams atiduoda tik apie 5-10-15 proc. gaminamo pieno. Tokie sandoriai yra vykdomi ne pavienių gamintojų, o jų kooperatyvų (papildomi kaštai pagal JAV modelį sudaro 0,2 ct/l). Ateities sandoriai nėra priemonė, kuri leis ateityje išvengti kainų svyravimų rinkoje, bet įgalins ūkininkus šiek tiek geriau prisitaikyti prie jų.

Trumpai pristatydamas Bendrosios rinkos organizavimo reglamento nuostatas Komisijos atstovas informavo, kad lydintieji teisiniai aktai vis dar ruošiami, tačiau, kad papildymas, pagal kurį tinkamu intervenciniams pirkimams produktu pripažintas sūris, intervencija tapo objektyvesnė, kadangi gamintojai, kurie gamina sūrį – neturi problemų dėl lieso pieno miltelių ir sviesto, ir atvirkščiai. 

Komisija birželio mėnesį pristatė augalų ir gyvūnų sveikatingumo bei oficialiosios kontrolės reglamentų projektus, kurių pirmuosiuose svarstymuose ES atstovybės organizuotame renginyje dalyvavo asociacijos atstovas. COPA-COGECA Sekretoriato atstovo nuomone oficialiosios kontrolės reglamento projekte yra aktualūs finansiniai aspektai. Projekte siūloma, kad mokestį už oficialiąją kontrolę mokėtų visi maisto grandinės dalyviai, tačiau išimtis būtų daroma mikroįmonėms. Europos Parlamento nariai šiuo klausimu yra nusiteikę skeptiškai – kadangi kai kuriose ES valstybėse narėse mikroįmonės sudaro apie 70 proc. subjektų. Reglamentu Komisija nori įtvirtinti privalomus veterinarijos specialistų apsilankymus ūkiuose, tačiau nėra įvertinami tokių apsilankymų kaštai, nepakankamai apibrėžti apsilankymų tikslai.  Todėl COPA-COGECA siūlo laikytis nuostatos, kad oficiali kontrolė yra valstybės funkcija, kuri turi būti finansuojama iš valstybės biudžeto. Kita problema yra ta, kad gyvūnų gerovės standartai neturi kiekybinės išraiškos, todėl yra nepakankamai apibrėžti. COPA-COGECA siūlo į tinkamų finansuoti iš veterinarijos fondo priemonių sąrašą papildomai įtraukti biosaugos priemones ir nuostolius dėl vakcinuotų gyvūnų.

Dėl pieno produktų ir jų ingrediento ženklinimo buvo pasakyta, kad tai šiuo metu priklauso nuo laisvanoriško valstybių narių pasirinkimo, tačiau joms priėmus nuostatą dėl privalomo produktų kilmės ženklinimo, atitinkamai, tampa privalomas ir ingredientų ženklinimas.

„Pieno mokykloms“ schema bus tęsiama, planuojama išplėsti šios schemos apimamų produktų asortimentą ir mažinti reikalavimus. Šiuo metu atliekama schemos studija, po kurios bus pateikti pasiūlymai dėl schemos reformavimo. Vienas iš galimų pasiūlymų – suburti analogišką schemos įgyvendinimo ekspertų grupę, kaip tai padaryta „Vaisiai mokykloms“ priemonėje.