Vartotojo vardas:
Slaptažodis



 Paieška svetainėje

      Posėdyje ekspertai apsikeitė informacija apie situaciją pieno rinkose ir jos perspektyvas. Vidutinė pieno supirkimo kaina ES pasiekė rekordines aukštumas – 40,4 eur/lt. Pieno supirkimas ES 2013 m. didėjo 1,7 proc. Paskutinysis 2013 m. ketvirtis tapo rekordiniu per pastaruosius 10 metų. Didžiausias pieno gamybos augimas buvo Šiaurės Europos šalyse (daugiausia Estijoje + 6,7 proc. ir Olandijoje +6,2 proc.). Lietuvoje (vienintelėje Šiaurės šalių grupėje) pieno gamyba sumažėjo 1,5 proc., lyginant su 2012 m. Pietų šalyse gamyba pieno gamyba susitraukė. Kitose pagrindinėse pasaulio eksportuotojose pieno gamyba taip pat augo, pvz. Naujojoje Zelandijoje +4,5 proc., Australijoje +3,1 proc.. Pieno kainų augimą labiausiai sąlygojo stipri pasaulinė paklausa. Pvz., 2013 m. ES eksportavo rekordinius kiekius sūrių. Didžiąją dalį sūrių eksporto apima Rusija-Ukraina, kuris sudaro 36 proc. Tačiau situacija su Rusija nėra stabili. Sviesto kainos išlieka aukštos, nors sausį ir vasarį – jos šiek tiek krito. Lieso pieno miltelių kainos išlieka rekordinėse aukštumose – apie 340-370 eur/100 kg. Lieso pieno miltelių eksportas į Kinija muša rekordus. Būtent Kinijos paklausa kelia lieso pieno miltelių kainas. Pieno perdirbamosios pramonės atstovai konstatavo, kad nepaisant paskutiniųjų politinių įvykių, pieno produktų paklausa išlieka stipri. Aukštos pieno produktų kainos leidžia šakai kompensuoti ankstesniais metais susikaupusius nuostolius.

   Komisijos atstovė pristatė vidutinės trukmės pieno rinkų perspektyvas 2013-2023 metais. Prognozuojama, kad, nepaisant kvotų panaikinimo, ES pieno gamybos augimas bus ribotas, kadangi šiuo metu tik keleto valstybių narių pieno gamintojams gamybą riboja kvotos. Pieno gamintojai jau dabar, reaguodami į stiprią paklausą, galėtų gaminti daugiau, tačiau taip nėra. Šalyse, pagrindinėse ES pieno gamintojose, keliami pieno gamybą stabdantys aplinkosaugos apribojimai. Be to, pastaruoju metu ES ir pasaulyje pastebimas lėtesnis paklausos augimas nei praėjusį dešimtmetį. Komisijos pateikta pieno sektoriaus vidutinės trukmės perspektyva Lietuvai nėra palanki: 2023 m. prognozuojama šiek tiek mažesnė gamyba negu 2012 m. Didžiausias augimas 2023 m. numatomas; Airijoje (beveik +25 proc.), Vokietijoje ir Olandijoje (+16 proc.), Danijoje, Estijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Lenkijoje (tarp +10-15 proc.). ES-28 prognozuojamas apie +10 proc. augimas. Buvo pažymėta, kad pieno sektoriui būtina sudaryti palankias sąlygas, nes pieno gamintojai (paminėtas Brazilijos ir Argentinos pavyzdys) labai greitai persiorientuoja į alternatyvią gamybą – pvz., augalininkystę.

   Komisijos atstovas informavo apie naujausius pakeitimus reglamente dėl oficialios kontrolės. Europos Parlamentas nepalaikė idėjos taikyti išimtis mikroįmonėms dėl atleidimo nuo mokesčio už oficialiąją kontrolę. Komisija bus įpareigota nustatyti oficialiosios kontrolės dažnumą, o kontrolė bus atliekama be išankstinio perspėjimo.

   Trumpai pristatyti pieno produktų ir pieno kaip ingrediento kilmės ženklinimo poveikio analizės išvados. Ruošiama privalomo kilmės ženklinimo studija, kurios išvadomis remsis tolesni veiksmai.

   Siekiama supaprastinti Bendrosios rinkos organizavimo reglamentavimą, sujungiant visus šiuo metu esančius reglamentus į vieną. Šiuo metu vyksta BRO reglamentų nuostatų inventorizacija.

    Keleto šalių, viršijančių pieno gamybos kvotas, atstovai kreipėsi į Komisiją, prašydami rasti galimybę sušvelninti mokesčio už pieno kvotos viršijimą poveikį. Nors buvo pasiūlyti keli variantai: padidinti pieno kvotas, sumažinti mokestį už kvotos viršijimą, nukreipti mokestį už kvotos viršijimą atgal į pieno sektorių, pakeisti riebalų korekcijos faktorių, Komisijos atstovas kategoriškai atsakė, kad yra vienintelis teisiškai įmanomas kelias yra riebalų perskaičiavimas.              

Praėjusių metų rugsėjo 24 d. vykusios konferencijos dėl pieno sektoriaus ateities, 2015 m. panaikinus kvotas, metu Žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras D. Čiolos pažadėjo įkurti Rinkos stebėsenos tarnybą. Planuojama, kad š. m. balandžio mėn. Komisaras patikslins savo pasiūlymą ir numatys jos įgyvendinimo terminus.

   Pristatytos naujovės „Pienas mokykloms“ schemoje. Ši schema sujungta su „Vaisiai mokykloms“, skiriant jų įgyvendinimui, atitinkamai 18 ir 115 mln. eurų. Lėšos valstybėms narėms bus skiriamos deleguotaisiais aktais pagal istorinį principą su galimybe padidinti voką 15 proc. (kaip tai galės būti padaryta, esant fiksuotoms sumoms nebuvo paaiškinta). „Pienas mokykloms“ schemai tinkamų pieno produktų sąrašas išplėstas, tačiau tam turės būti numatytos papildomos mokomosios programos.