Vartotojo vardas:
Slaptažodis



 Paieška svetainėje

 

 

Š. m. lapkričio 6-7 d. Briuselyje įvyko Copa-Cogeca ir Europos Komisijos BŽŪP civilinių ir darbo grupių posėdžiai. 

Šių darbo grupių posėdžiai yra techninio, o ne politinio pobūdžio, todėl pristatymai teikiami ir diskusijos vyksta dėl konkrečių Reglamento dėl BŽŪP po 2020 m. nuostatų.

Darbo grupės darbe dalyvavo DG-Agri Ekonominės analizės direktorato vadovas Tassos Haniotis, kuris jau ne kartą lankėsi Lietuvoje, pristatydamas Europos Komisijos pasiūlymus dėl BŽŪP po 2020 m.

Įvadinėje kalboje jis atkreipė dėmesį į būsimosios BŽŪP naujoves, pabrėždamas, kad ji bus orientuota ne į ES nustatytų taisyklių laikymąsi, bet į veikimą ir rezultatus. Būsimojoje BŽŪP bus plačiau taikomas subsidiarumo principas, įtvirtintas Lisabonos sutartyje. Todėl ES siekia apsiriboti bendrųjų tikslų iškėlimu ir vienodų sąlygų visoms valstybėms narėms nustatymu. Taip pat numatoma modifikuoti kontrolės ir sankcijų taikymo sąlygas.

Pranešėjo nuomone, pagrindinė problema yra ta, kad dėl sąlygų skirtingumo atskirose valstybėse narėse tampa sudėtinga įvertinti jų ambicijų lygį. Iš kitos pusės, viešai prieinamos informacijos sąlygomis galimybės neskaidrumui ir nesąžiningumui yra minimalios. [Tai buvo akivaizdu, kada vėliau sekusioje prezentacijoje pranešėja pateikė Europos Komisijos turimas, išsamias keleto šalių duomenų bazes]. Visa tai negali nekelti susirūpinimo Lietuvoje, kurioje statistinius duomenis gali iškreipti faktas, jog dalis ūkininkų neveda jokios apskaitos ir neteikia statistinės informacijos.

Europos Komisijos atstovas pristatė pagrindinius būsimos BŽŪP žaliosios architektūros bruožus. Komisijai atsisakius žalinimo, kai kurios jo nuostatos bus įjungtos į privalomus išmokoms gauti reikalavimus. Vis dar daugybė klausimų kyla dėl naujoje BŽŪP numatytų išmokų už klimatui ir aplinkai naudingas schemas. Žemdirbiai galės laisvanoriškai pasirinkti jų vykdymą, tačiau šių schemų uždaviniai turės viršyti įprastinius reikalavimus ir standartus.

Kaip minėjo pagrindinis pranešėjas, valstybėms narėms bus suteikta daugiau laisvės ir atsakomybės taikant BŽŪP priemones. Tačiau jos turės atitikti devynis Reglamento projekte nustatytus tikslus. Kiekvieno tikslo įgyvendinimui turės būti parengta SSGG (stiprybių – grėsmių) analizė, identifikuojami, prioretizuojamus poreikius, numatomas priemones ir jų įgyvendinimą atspindinčius rodiklius ir kt..

Visa tai turės būti įtraukta į Valstybių narių Strateginį planą, kurį tvirtins Europos Komisija. Svarbu tai, kad strateginiame plane numatytas priedas „Konsultacijos su partneriais“, kuriame jos turės būti apibūdintos ir pateiktos šių konsultacijų išvados.

Reikia pastebėti, kad Copa-Cogeca Komisijos civilinio dialogo grupėje turėjo tik 10 vietų (plius vietos Sekretoriato atstovams) ir LŽŪBA atstovo dalyvavimą joje, kartu su didžiųjų šalių Vokietijos, Prancūzijos, J. Karalystės ir kt. galima vertinti kaip LŽŪBA ir Lietuvos žemės ūkio tarybos konkretaus indėlio, ruošiant Copa-Cogeca poziciją ir kitus dokumentus, pripažinimą.

 

 

LŽŪBA informacija