Vartotojo vardas:
Slaptažodis



 Paieška svetainėje

 

Artėjant pasėlių deklaravimui Žemės ūkio ministerijoje susirinkusiems rajonų savivaldybių žemės ūkio skyrių bei žemdirbių atstovams  buvo pristatytos tiesioginių išmokų deklaravimo naujovės, Kaimo plėtros programos (KPP) su plotais susijusių priemonių ir žemėtvarkos aktualijos bei bendrosios žemės ūkio politikos perspektyvos (BŽŪP) po 2020 m.

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, tardamas sveikinimo žodį, išskyrė kelis svarbius akcentus: bendrosios žemės ūkio produkcijos, tenkančios 1 ha naudojamų žemės ūkio naudmenų, augimą, kooperacijos būtinybę bei trumposios maisto tiekimo grandinės skatinimą.

„Atsižvelgdama į tai, ko reikia Lietuvos žemės ūkiui ir tiesiog paprastam ūkininkui, Vyriausybė, kaip jokia kita iki šiol, savo priemonių planą sukūrė orientuotą į rezultatus, konkrečius rodiklius. Kartu sieksime, kad per ketverius metus bendroji žemės ūkio produkcija, tenkanti 1 ha pakiltų iki 1100 Eur. Numatytos ir priemonės tam pasiekti, viena jų – kooperacija. Augimo, stambėjimo, susijungimo būtinybę pabrėžiu visuose susitikimuose su ūkininkais – kol kas Europos Sąjungos (ES) kontekste šiuo klausimu atrodome bene prasčiausiai. Todėl per ateinančius 4 metus kooperacijai skirsime daug dėmesio, kreipiuosi ne tik į ūkininkus, bet ir į savivaldybes – tik visi kartu duosime postūmį kooperacijai Lietuvoje“, – teigia žemės ūkio ministras B. Markauskas.

Kalbėdamas apie trumposios maisto tiekimo grandinės skatinimą ministras pabrėžė, kad natūralaus ir sveiko maisto poreikis pasaulyje tik didės, todėl verta orientuotis į tokių produktų gamybą, o tam, kad natūralūs, lietuviški produktai pasiektų valstybines įstaigas – darželius, mokyklas – reikia sutvirtinti teisinę bazę.

Tiesioginių išmokų deklaravimo naujovės

Nuo balandžio 10 d. prasidėsiančio pasėlių deklaravimo taisyklės buvo pasirašytos dar 2016 m. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į kelis naujus pokyčius, kuriais ne tik bus suvaržomi „sofos“ ūkininkai, bet ir palengvinamas reikalavimas šienauti pievas.

Deklaruodamas pasėlius ūkininkas privalės pasirašyti, kad deklaruoja tik tas žemes, kurias pats dirba. Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) gavus pranešimą, kad asmuo, pateikęs deklaraciją, iš tiesų nedirba tos žemės, kitaip tariant, galimai yra „sofos“ ūkininkas, NMA paprašys pateikti dokumentus, įrodančius žemės ūkio veiklos vykdymo faktą.

Kitas svarbus pastebėjimas – pakeistas reikalavimas nušienauti pievas bent du kartus per metus. Šis reikalavimas, nors ir buvo logiškai pagrįstas ir žemdirbių sveikintas, buvo pernelyg sunkiai patikrinamas, buvo eikvojami per dideli administraciniai resursai, o tikrinimai nedavė tikėto rezultato. Nuo šiol, kaip ir galiojusioje tvarkoje dėl pievų šienavimo iki 2015 m., pievas nušienauti reikės ne mažiau kaip kartą per metus, ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. (pareiškėjams, laikantiems bites – iki rugpjūčio 31 d.).

Žemės valdymo ir naudojimo aktualijos

Klausytojams pristatyti planai sprendžiant nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimą, kuris iki šiol visuomenėje kelia didelį nepasitenkinimą. Šiuo metu daugiau kaip 7 tūkst. piliečių vis dar laukia nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, tiesa, iš jų 4,2 tūkst. patys nesiima teisinių veiksmų nuosavybei atkurti.

Tikimasi baigti žemės reformą kaimuose jau kitais metais, miestuose – iki 2020 m. Šioje Seimo plenarinėje sesijoje turėtų būti priimtas įstatymas, neleisiantis kilnoti žemės, bet numatysiantis atlyginti už žemę pinigais.

Nauju Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad piliečiai pagal išvadas negalėtų rinktis neatlygintinai nuosavybėn tų žemės sklypų, kuriuos ne mažiau kaip 3 m. naudoja kiti asmenys.

Taip pat buvo paaiškinti svarbūs žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimai, kuriais siūloma atsisakyti kvalifikacinių reikalavimų, kai žemė perkama ne pirmumo teise, t. y. siūloma atsisakyti šių reikalavimų:

  • 3 metų žemės ūkio veiklos vykdymo, žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo;
  • Registruoto ūkininko ūkio;
  • Žemės ūkio išsilavinimo diplomo;
  • 50 proc. pajamų iš žemės ūkio veiklos;
  • Ekonominio gyvybingumo.

Taip pat siūloma palikti žemės naudotojams ir kaimyninių žemės sklypų savininkams teisę pirmiems įsigyti parduodamą žemę, sumažinat jiems šiuos kvalifikacinius reikalavimus:

  • Fiziniams asmenims – registruotas ūkininko ūkis;
  • Juridiniams asmenims – 50 proc. pajamų iš žemės ūkio veiklos.

Kalbant apie valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo bei nuomos aktualijas buvo pristatyti parengti teisės aktų pakeitimai, susiję su žemės nuoma. Vyriausybės nutarimo projektu siekiama suteikti galimybę pratęsti nuomos terminą maksimaliai (25 m.), o ne sutartyje nurodytam terminui.

Tausus ūkininkavimas

Ne paslaptis, kad ateityje galime turėti rimtų problemų su dirvožemio būkle. Augalininkystės sektorius Lietuvoje nustelbia gyvulininkystę ne tik produkcijos kiekiais, bet ir tarša dirvai, orui.

„Tiek visoje Europoje, tiek Lietuvoje imama skirti vis daugiau dėmesio tausiam ūkininkavimui. Mes galime visiems leisti sodinti ką nori, kur nori, kiek nori. Tačiau tuomet teks atsisakyti ES išmokų, jau nekalbant apie tai, kaip pakenktume savo žemei. Šiandien aš negaliu nutylėti ir vieno didžiausių mūsų galvos skausmo – melioracijos. Situacija, švelniai tariant, yra prasta ir ji blogėja. Norint ją pakeisti reikėtų apie 3 milijardų eurų, suvokiame, kad tai – nerealu. Tikėtis lėšų iš nacionalinio biudžeto negalime, tad artimiausiu metu Vyriausybės posėdyje pristatysiu situaciją ir tarsimės, ką gi daryti. Svarstome apie specialų fondą, kad situacija jei jau ne gerėtų, tai bent jau išliktų stabili. Negalime turėti iliuzijų – nieko nedarant situacija blogės. Kviečiu ir savivaldybes diskusijai, kad visi kartu bendromis jėgomis rastume išeitį iš šios tikrai nelengvos padėties“, – teigia ministras.

Apie tai, ką gi dar gali padaryti ūkininkas, saugantis savo aplinką ir klimatą, pristatyme „ KPP 2014-2020 m. programos priemonė „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ kalbėjo ŽŪM specialistė, ji trumpai papasakojo apie populiariausias šios priemonės veiklas, jų įgyvendinimo aktualijas ir tendencijas.

Susirinkusius taip pat domino paramos nepalankiose vietovėse 2017 m. galimybės ir naujovės. Svarbu tai, kad šiais metais bus deklaruojama pagal senąjį vietovių žemėlapį, t. y. vietovių ribos nesikeis, kaip ir kompensacinių išmokų dydžiai, kurie išliks 2016 m. lygyje. Nauja tai, kad pareiškėjai negalės išregistruoti žemės ūkio valdos iki kitų metų paraiškų teikimo pradžios pagal priemonę. To nesilaikant pareiškėjas nebeteks teisės į jam priklausiusią paramą. Tais atvejais, kai parama ar jos dalis iki šios datos pareiškėjui jau bus išmokėta, jis privalės paramą grąžinti.

Bendrosios žemės ūkio politikos įžvalgos

Nepaisant to, kad 2013 m. suderėtų BŽŪP nuostatų įgyvendinimas dar tik įpusėja, diskusijos dėl BŽŪP ateities po 2020 m. jau senokai įsibėgėjo.

Žemės ūkio ministerija pritaria Europos Komisijos (EK) įžvalgoms dėl bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 m. ir  ją mato kaip stiprią bendrąją ES politiką, pakankamai finansuojamą bei supaprastintą, geriau pritaikytą prie naujos aplinkos ir ateities iššūkių.

Ministras akcentavo siekį, kad visų valstybių narių ūkininkams ateityje būtų užtikrintos lygios konkurencinės sąlygos tiesioginės paramos srityje, kad Lietuvos ūkininkai turėtų stipresnes derybines galias. Taip pat būtini ir efektyvesni rizikos valdymo instrumentai bei geriau veikiančios rinkos reguliavimo priemonės. Kalbant apie BŽŪP būtina pabrėžti kooperacijos skatinimą, smulkių ir vidutinių šeimos ūkių plėtrą, investicijų skatinimą, kas ženkliai prisidėtų prie gyvenimo kokybės kaime gerinimo.

Primename, kad EK yra paskelbusi viešąsias konsultacijas dėl BŽŪP ateities, kurios truks iki gegužės 2 d. liepos 7 d. EK planuoja surengti aukšto lygio konferenciją jų rezultatams aptarti. Komunikatą dėl BŽŪP supaprastinimo ir modernizavimo, kuriame bus numatomos BŽŪP kryptys po 2020 m., EK planuoja pateikti iki šių metų pabaigos.

 

Žemės ūkio ministerijos informacija