Vartotojo vardas:
Slaptažodis



 Paieška svetainėje

EURACTIV, 2017-06-12

ES žemės ūkio ir maisto produktų verslo įmonėms gali tekti sumokėti didelę kainą už Brexit, staiga iškiltų naujos kliūtys prekybai ir susilpnėtų britų apetitas produktams, pavyzdžiui Airijos čederiui, Prancūzijos vynui ar Danijos šoninei, įspėja ekspertai.

Pavojų skelbia didžiausia Europos žemdirbių sąjunga, COPA-COGECA (Asociacija yra jos narė), savo išleistoje preliminarioje 156 puslapių ataskaitoje praėjus mėnesiui po to, kai kovo pabaigoje Britanija oficialiai paskelbė Briuseliui apie pasitraukimą iš bloko.

"Ūkininkai neturėtų mokėti už politinius sprendimus," perspėjo COGECA prezidentas Thomas Magnusson, nurodydamas į post-Brexit prekybos barjerus, pvz., tarifų, riziką. Likusios 27 narių Europos Sąjungos ūkininkams gali būti ypač sunku eksportuoti į tokią svarbią rinką kaip D. Britanija, neto importuoją, jei Londonas ir Briuselis nesusitars dėl post Brexit laisvosios prekybos. Kainos gali staiga padidėti, jei Britanija paliktų muitų Sąjungą pagal "kietąjį" Brexit – tai, ko Britanijos ministrė pirmininkė Teresė May nepaneigė, jeigu ji nepasiektų naujų prekybos sąlygų, kurių siekia. Tikėtina, kad tada D. Britanijos vartotojai pirks mažiau negu įprato per pastaruosius keturis dešimtmečius ES žemės ūkio produktų.

Ataskaitos autoriai įspėja, kad daugiausiai gali prarasti vaisių, daržovių, jautienos, pieno produktų ir vyno gamintojai – apimantys didelę dalį 45 milijardų eurų metinio ES maisto ir žemės ūkio eksporto į J. Karalystę.

COPA-COGECA sakė, kad "labai tikėjosi", jog Europos Komisija, ES vykdomoji valdžia, įtrauks į savo 2019 ir 2020 m. biudžetus "adekvačius krizių valdymo įrankius", skirtus pagalbai žemdirbiams, paveiktiems bet kokių neigiamų pasekmių.

Augant britų sudėtingesnių specialių Europos produktų vartojimui, D. Britanijos pasitraukimas iš ES gali paveikti kietojo sūrio ir vyno gamintojus, kuriems suteiktos saugomos geografinės nuorodos.

„Batas ant kitos kojos“

Žemės ūkis užima tik 17-ą J. Karalystės eksporto į ES vietą, gerokai žemiau automobilių sektoriaus, kai tuo tarpu nors J. Karalystėje yra neto ES žemės ūkio produktų importuotoja. Alan Matthews, Airijos sostinės Dublino Trinity koledžo profesorius, sakė D. Britanijos prekybinės pozicijos su ES suteikia jai "kai kurių derybinių galių" pradedant Brexit derybas po birželio 8 d. Britanijos Parlamento rinkimų. "Tačiau yra kitų sričių, kur batas yra ant kitos kojos," sakė jis.

Nauji prekybos barjerai taip pat pakenks 11 milijardų svarų (€12 .6bn) vertės metiniam J. Karalystės žemės ūkio eksportui į Europą, smogdamas ramsčiams, tokiems, kaip škotiškas viskis ar britų ėriena. "Būtų neteisinga žvelgti tik į vieną šaką ar sektorių atskirai. Derybos bus ne tik apie žemės ūkį, jos apims visą ekonomiką," sakė Matthews.

Penkios ES šalys yra ypač suinteresuotos derybų dėl žemės ūkio kryptimi: Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Belgija, Nyderlandai ir Airija. Airija, pvz., eksportuoja daugiau nei trečdalį savo žemės ūkio ir maisto produktų į J. Karalystę – pernai apie 37 proc. Pagrindiniuose sektoriuose, ji eksportuoja daugiau nei pusę jautienos ir daugiau nei trečdalį pieno produktus už Airijos jūros. Kai kurie produktai beveik visiškai priklauso nuo patekimo į J. Karalystės rinką: Airijos čederis apima 80 proc., grybai - 90 proc.

Patekimas į rinką, biudžeto skylė

Savo Brexit poveikio ataskaitoje Airijos vyriausybė apminėjo eilę ekonominių efektų, kurie pasireikš po Didžiosios Britanijos atsiskyrimo. Tačiau jos žemės ūkio sektorius jau nukentėjo dėl mažesnės svaro vertės po to, kai britai balsavo dėl bloko palikimo 2016 birželio referendume. Airijos maisto ir gėrimų eksporto vertė jau smuko 570 milijonų eurų pernai, teigiama Sąjungoje. Jei J. Karalystės rinka taps sunkiau pasiekiama, Airija galėtų ieškoti kitų krypčių žemyninėje Europoje ir kitur, bet papildoma pasiūla pastūmės ten kainas žemyn silpnuose sektoriuose, pvz., jautienos, Matthews sakė.

Kita problema kyla dėl to, kad D. Britanija yra neto mokėtoja į Europos Sąjungos biudžetą.

Greiti skaičiavimai, remiantis D. Britanijos indėliu ir biudžeto dalimi, skiriama bendrajai žemės ūkio politikai, palieka maždaug trijų milijardų eurų skylę.

"Visi žinome, kaip sunku įtikinti šalis mokėti daugiau į ES biudžetą. Tai akivaizdžiai yra kažkas, ko pasekmių mes nežinome, Matthews sakė.