Vartotojo vardas:
Slaptažodis



 Paieška svetainėje

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumo

PASIŪLYMAI

Dėl mokesčių sistemos tobulinimo

2017-06-15 

 

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (toliau – Asociacija) prezidiumas, išnagrinėjęs Vyriausybės pateiktą konsultacinį dokumentą „Mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimas“, šiame etape jam pritarti negali.

Savo rinkiminėje kampanijoje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga kaip prioritetą įvardijo darnią Lietuvą, kurioje būtų gera gyventi visiems piliečiams, dirbant darnioje ekonominėje aplinkoje Tėvynės labui, o ne emigruojant svetur. Naujoji XVII Vyriausybė konstatuoja, kad paveldėjo šalies regioninės politikos valdymo sistemą, kuri sąlygojo keletą kartų siekiančius išsivystymo skirtumus tarp kelių turtingų centrų ir daugelio skurdžių kaimiškųjų regionų.

Lietuvos regionai sparčiai nyksta. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programoje pabrėžiama, kad vienam gyventojui sukuriamo BVP apimtys tarp didžiųjų miestų ir kai kurių regionų skiriasi kelis kartus. Statistikos duomenimis, Lietuvoje įsivyravo kaimai (apie 40 proc.), kuriuose gyvena tik iki 9 gyventojų. Tačiau jau turime daugiau kaip 4200 kaimų visai be gyventojų...

Lygiagrečiai traukiasi gyvulininkystės, nuo pat pirmųjų įstojimo į ES dienų pareikalavusios milžiniškų investicijų į pastatus, įrangą, mėšlo tvarkymo technologijas, dalis bendrojoje produkcijoje. Dramatiškai mažėja melžiamų karvių skaičius. Apsirūpinimas kiauliena nebesiekia 50 proc., trūkstamą dalį importuojant iš užsienio, ko niekuomet Lietuvoje nebuvo. Bet būtent gyvulininkystė užtikrina ne tik skaitlingas darbo vietas kaime, įgalina padidinti vieno hektaro naudmenų sukuriamą pridėtinę vertę, bet ir leidžia taikyti tvarius ir draugiškus aplinkai mišraus ūkininkavimo metodus, ko niekaip nesupranta Aplinkos ministerija.

Asociaciją stebina dokumento rengėjų požiūris į dabartinę Lietuvos žemės ūkio ir kaimo visumą ir deklaruojamus siekius suvienodinti kai kuriuos mokesčius su kitais ūkio sektoriais. Tai daroma tarytum nežinant, kad žemdirbiams jie nustatyti vadovaujantis ne vien elementaria ūkine logika – jų veikla labai priklauso nuo gamtos, bet ir siekiant sumažinti kasdieninių prekių – maisto produktų kainas. Su nerimu turime priminti, kad šiandien Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyvena 22 proc. (apie 640 tūkst.) gyventojų, o kaime net 30,6 proc. Skurdo rizikos lygis kaime auga labiausiai – 2015 jis padidėjo 5 proc. lyginant su ankstesniais metais. Ypač stebina pastangos dirbtinai supriešinti smulkius ir stambius ūkius.

Asociacija teikė Žemės ūkio ministerijai savo vertinimus dėl kai kurių įvardintų „lengvatų“ žemdirbiams ir pritaria daugumai Žemės ūkio ministerijos parengtų ir Finansų ministerijai pateiktų pozicijų.

Tačiau šiuo metu viešai pristatytame mokesčių sistemos projekte kai kurie elementai yra nepriimtini.

Asociacija pripažįsta, kad žemdirbių pajamų iš žemės ūkio veiklos apmokestinimo sistemoje yra nemažai silpnų, taisytinų vietų. Pvz., gyventojų pajamų mokesčio ir pelno mokesčio sutapatinimas atskiroms ūkių kategorijoms, žemės ūkio paskirties žemės mokesčio nustatymas ne nuo jos našumo balo, o nuo vertės rinkoje ir kt.

Būdamos didžiausių darbdavių tarpe, kurių veikla yra išimtinai kaimo vietovėse, šalies žemės ūkio bendrovės ir įmonės yra ypač suinteresuotos geresnę regionų plėtrą užtikrinančia politika ir visokeriopai remia šia linkme nukreiptus veiksmus. Asociacijos nariai deda dideles viltis į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos programos nuostatų, skirtų regioninės politikos tobulinimui, įgyvendinimą ir vieno iš jos elementų - specialių lengvatinių mokestinių instrumentų taikymą juose. Finansų ministerijos pateiktoje mokesčių reformos pasiūlymų darbotvarkėje programinių nuostatų decentralizuoti ir dekoncentruoti regionų politiką taip pat nebeliko.

Asociacijos prezidiumas, primindamas rinkimines-programines nuostatas, teigia ir primygtinai prašo:

  1. Taikyti specialų 5 proc. sumažintą pelno mokesčio tarifą ūkio subjektams, kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro 50 ir daugiau procentų, bei kaimuose ir miesteliuose įregistruotoms ir ten veikiančioms įmonėms, perdirbančioms vietinę žemės ūkio produkciją.
  2. Papildomai mažinti pelno mokestį kaimo regiono įmonėms - po 0,2 procentinius punktus už kiekvieną vidutinį metinį įmonėje dirbantį darbuotoją, bet ne daugiau kaip 5 proc.
  3. Neapmokestinti žemės ūkio veikloje naudojamo nekilnojamo turto, kadangi žemės ūkis yra specifinė veiklos „po atviru dangum“ sritis ir jame naudojamas nekilnojamas turtas dėl darbo specifikos negali būti pilnai panaudojamas ištisus metus, be to, didelė jo dalis skiriama neproduktyvioms, viešosioms gėrybėms teikti, už kurias neatlygina rinka. Pvz., aplinkosaugos reikalavimams vykdyti.
  4. Žemės mokestis turi būti skaičiuojamas ne pagal žemės vidutinę rinkos vertę, o pagal žemės našumo balą ir naudojamas melioracijos įrenginių tvarkymui.
  5. Žemės įsigijimui padarytos išlaidos turi būti įtrauktos į išlaidas, mažinančias apmokestinamąjį pelną.
  6. Žemės ūkio subjektai (juridiniai ir fiziniai asmenys), mokantys didesnį darbo užmokestį nei vidutinis, statistinis metinis darbo užmokestis žemės ūkio veiklos srityje, turėtų gauti papildomas pelno ar kitų mokesčių lengvatas – sumažintas po 0,2 proc. už kiekvieną vidutinį metinį įmonėje dirbantį darbuotoją.
  7. Kadangi žemės ūkio veiklos subjektai dyzelinį kurą naudoja išskirtinai tik lauko darbams nudirbti pagal nustatytas jo sunaudojimo normas Asociacija kategoriškai nepritaria akcizo dyzelinui didinimui. Anksčiau nustatytam 21 eurų už dyzelino toną aplinkosauginiam mokesčiui neprieštaraujame.
  8. Bet kokie mokesčiai, atskaitymai, kitos prievolės ir reikalavimai, reglamentuojantys ūkininkavimo sąlygas, negali būti skirtingi ar diskriminaciniai, taikomi priklausomai nuo žemės ūkio subjektų pasirinktos ūkininkavimo formos.

 

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumo vardu

 

Prezidentas                                                                                  Petras Puskunigis

 

Generalinis direktorius                                                                    Jonas Sviderskis