Vartotojo vardas:
Slaptažodis



 Paieška svetainėje

Š. m. liepos 6 d. įvyko seminaras, kuriame buvo pristatyti preliminarūs studijos „Rizikos valdymas ES žemės ūkyje“ rezultatai. Seminare didžiausią dalyvių skaičių sudarė mokslo atstovai, taip pat jame dalyvavo įvairių šalių valdžios institucijų, draudimo-finansinių įstaigų, žemdirbių pasiuntiniai.

Tyrimą DG-Agri užsakymu vykdo ECORYS (tarptautinė mokslinių tyrimų ir konsultavimo kompanija). ECORYS taip pat atliko Europos Komisijos viešųjų konsultacijų dėl BŽŪP supaprastinimo ir modernizavimo rezultatų įvertinimą.

Studijoje išskiriami ir detaliai analizuojami keturi pagrindiniai rizikų žemės ūkyje profiliai: rinkų, gamybos, pajamų ir teisinis-institucinis-finansinis, analizuojami rizikos valdymo instrumentai: draudimas, savitarpio pagalbos fondai, ilgalaikės sutartys, kitos priemonės.

Ilgalaikė analizė parodo, kad kainų kilimo ir smukimo laikotarpiai yra nesimetriški. Ekstremalūs kainų šuoliai aukštyn pasitaiko dažniau negu staigūs jų kritimai, tačiau žemų kainų laikotarpiai užtrunka gerokai ilgiau.

Išvadose taip pat konstatuojama, kad intensyvūs gyvulininkystės ūkiai geriau kontroliuoja gamybos aplinką ir todėl jie yra geriau prisitaikę bei mažiau veikiami gamybos svyravimų. Tačiau jų pajamos ir pelnas yra ypač priklausomi nuo kainų svyravimų dėl didelių investicijų.

Teisiniai-instituciniai-finansiniai veiksniai taip pat daro didelę įtaką rinkų syravimams. Pvz., BŽŪP reforma, kada buvo pereita nuo paramos produkcijos kainoms prie tiesioginių išmokų, suteikė daugiau erdvės rinkos kainų svyravimams. Prie stabilumo neprisideda valiutų kurso svyravimai, kintančios palūkanų normos ir kt.

Profesorius dr. G. Cornelis van Kooten pasidalino Kanados ir JAV rizikos valdymo žemės ūkyje patirtimi, apimančia daugiau kaip pusšimtį metų, o pirmosios subsidijos čia pradėtos mokėti dar 19 amžiaus pabaigoje. Nors kol kas sunku pasakyti, kiek anapus Atlanto taikomi rizikos valdymo metodai gali būti pritaikyti ES, kai kurios priemonės, pvz., parama taupymo sąskaitoms, susilaukė gyvo kai kurių universitetų mokslininkų susidomėjimo.

Studija turi būti užbaigta ir Europos Komisijai pateiktos rekomendacijos 2017 m. spalio mėn., todėl organizatoriai neatskleidė savo minčių ir pasiūlymų. Tačiau interaktyvioje seminaro dalyje diskusijoms pasiūlytos provokatyvios alternatyvos negali nesukelti nerimo: tiesioginės išmokos ar draudimas (savitarpio fondai); tiesioginės išmokos ar nauji instrumentai, pvz. parama taupymo sąskaitoms, .t.y. lėšos, kurias kiekvienas žemdirbys kauptų savo sąskaitoje palankiais metais.

Be abejo, rizikos valdymas taps vienu iš svarbiausių būsimos BŽŪP po 2020 m. elementu.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija ne kartą teikė pasiūlymus šalies valdžios institucijoms dėl krizių valdymo fondo, pvz., pieno sektoriuje, sukūrimo. Panašu, kad ES institucijose dar neišsikristalizavo priimtiniausias krizių valdymo priemonių rinkinys, todėl laiku pasiūlę ir aprobavę sau tinkamiausius instrumentus efektyviausiu būdu, apsaugotume ne tik šalies žemės ūkio produkcijos gamintojų, bet ir visų vartotojų interesus.

ECORYS studijos išvados leidžia kitu aspektu pažvelgti į rizikos valdymą: gamybos svyravimų amplitudė yra gerokai mažesnė negu kainų svyravimų. Kitaip sakant, žemdirbių gebėjimai, jų taikomos technologijos ir naudojama technika žymiai efektyviau mažina pasiūlos svyravimus rinkoje, negu kainų svyravimus - rinkų spekuliantai. Todėl nesuradus objektyvių rizikos valdymo formulių, nesukūrus lanksčių ir greitai veikiančių rizikos valdymo priemonių, lieka vienintelis priimtinas būdas – didinti lėšas, skiriamas paramai gamybos investicijoms ir inovacijoms.    

 

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos informacija