Vartotojo vardas:
Slaptažodis



 Paieška svetainėje

ATSILIEPIMAS

Į Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymo projekto numatomo teisinio reguliavimo poveikio žemės ūkio sričiai vertinimą

2017-08-29

Vilnius

 

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociaciją eilinį kartą stebina pažymos rengėjų tendencingas noras įtikinti, kad aplinkosaugos srityje pats didžiausias teršėjas yra žemės ūkis. Teiginiai, kad yra 48 proc. vandens telkinių, o iš jų 46 proc. nėra geros būklės dėl taršos iš žemės ūkio, yra niekiniai. Tai rodo ir aplinkosaugininkų pateikti duomenys. Pvz., Panevėžio apskrityje iš 119,6 t azoto ir 11,1 t fosforo vien Panevėžio miestas generuoja 82,3 t azoto ir 5,9 t fosforo, o kur dar Biržų, Kupiškio, Pasvalio, Rokiškio miestai, miesteliai ir kaimai. Vilniaus apskrityje miestas paskleidžia 536,9 t azoto (kai visoje apskrityje jo 639,7 t), o fosforo – 29,1 t (iš apskrityje paskleidžiamo 40,4 t fosforo). Elektrėnų, Šalčininkų, Širvintų, Trakų, Ukmergės miestai – rajonų centrai su savo miesteliais ir gyvenvientėmis – taip pat ne žemės ūkis. Analogiška situacija ir kituose regionuose.

Nėra atlikta jokio tyrimo, kiek teršalų į vandens telkinius patenka iš miestuose, miesteliuose ir kaimuose buityje generuotų nutekamųjų vandenų, į griovius patenkančių skalbimo priemonių, kokią įtaką vandens telkiniams daro avarijos didžiųjų miestų nutekamųjų vandenų sistemoje, koks poveikis vandeniui yra iš užpelkėjusių griovių ir upelių. Jų plotai dėl blogos melioracijos būklės tik didėja. Viskas „nurašoma“ bendru pasakymu – kaltas žemės ūkis. Priešingai, kaip rodo požeminio ir gruntinio  vandens stebėsena, prie gyvulininkystės kompleksų vandenų būklė tik gerėja. Todėl taikoma formuluotė „teršėjas moka“ ir „sąnaudų susigrąžinimo“ principas čia visai netinka.

Primygtinai peršamas visų gręžinių aprobavimas dar kartą patvirtina Teisingumo ministerijos įžvalgą, kad čia gali slypėti ir korupciniai reiškiniai. Vandenų direktyva prašo tik nurodyti vandens telkinius, iš kurių kasdien vidutiniškai imama daugiau nei 10 m³ arba daugiau nei 50 asmenų naudoja šio telkinio vandenį, o vandens telkiniai, iš kurių kasdien imama daugiau nei 100 m³ – tik stebimi.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija pažymi, kad pateiktame Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymo projekto numatomo teisinio reguliavimo poveikio žemės ūkio sričiai vertinime yra iškreipti Asociacijos siūlymai. Dar kartą primename, kad Asociacija nepritaria primygtinai siūlomam LR žemės gelmių įstatymo keitimui. Jis tinkamas ir jo keisti nereikia. Keisti reikia LR Vyriausybės 2015 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 454, kuris tuomečio aplinkos ministro „buldozerio“ principu „prastumtas“ pakeitė LR Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimą Nr. 198. Iškreipti ir mūsų siūlymai, kurie ūkiai atleidžiami nuo mokesčio už vandenį, kurio ūkiai sunaudoja iki 100 m³ per parą.  

Todėl prašome valdžios politinio sprendimo ir aiškaus atsakymo: ar tokiais aplinkosaugininkų sprendimais ir veiksmais toliau žlugdome kaimą ar bandome jo tuštėjimą bent pristabdyti ir sudaryti kaimo žmonėms ekonomines sąlygas bent šiek tiek geriau gyventi.

 

 

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos

generalinis direktorius                                                                   Jonas Sviderskis