Vartotojo vardas:
Slaptažodis



 Paieška svetainėje

KREIPIMASIS

2017-11-24

Vilnius

 

Bendroji žemės ūkio politika po 2020 m. neturi žlugdyti Lietuvos žemės ūkio sektoriaus modelio

 

 

Europos Komisija užtikrino, kad šių metų lapkričio mėn. pabaigoje bus paskelbtas Komunikatas dėl principinių BŽŪP po 2020 m. nuostatų. Į viešąją erdvę patekusios ir žiniasklaidoje komentuojamos būsimo Komunikato detalės, nors ir atskleidžiančios sveikintinus Europos Komisijos planus mažinti atotrūkį tarp Rytų ir Vakarų, kelia didelį nerimą prekiniams ūkiams visų pirma dėl privalomo tiesioginių išmokų mažinimo, pasiekus 60 – 100 tūkst. eurų ribą, ketinimų kitais būdais mažinti jų pajamų ir investicijų rėmimą. Preliminariai vertinant, išmokų mažinimo žirkles pajus jau 300 ha augalininkystės ir 200-250 ha mišrūs, augalininkystės-gyvulininkystės ūkiai. Tai sudarys kliūtis nacionalinių pieno gamybos ir kitų gyvulininkystės šakų plėtros programų įgyvendinimui, silpnins visų, į rinkos poreikius orientuotų ūkių tvarumą ir inovacijų diegimą.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija apgailestaudama pabrėžia, kad ES valstybių narių savarankiškumo problema nėra nauja ir dabartiniu 2014-2020 m. BŽŪP laikotarpiu smulkmeniškos Briuselio intervencijos faktų apstu. Ne kartą buvo kritikuojamas perdėtas Centro reguliavimas net ūkio lygmenyje: nurodymas sėti tik tarpinių kultūrų mišinius, daugiamečių žolių, auginamų ariamoje žemėje, ignoravimas ir kt. Varžoma valstybių narių kompetencija, apibrėžiant aktyvaus ūkininko sąvoką, reikalaujant mokėti susietąsias išmokas tik esamam gamybos lygiui palaikyti, tiesmukiškai taikant tiesioginių išmokų mažinimą, nepriklausomai nuo valstybėse narėse susiklosčiusios ūkių struktūros ir t.t.

Asociacija primena, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos 5 str. (2) nustatyta: „Visa Sutartimis Sąjungai nepriskirta kompetencija priklauso valstybėms narėms.“ Be to, 5 str. (3) nurodoma: „Pagal subsidiarumo principą tose srityse, kurios nepriklauso Sąjungos išimtinei kompetencijai, ji ima veikti tik tada ir tik tokiu mastu, kai valstybės narės numatomo veiksmo tikslų negali deramai pasiekti centriniu, regioniniu ir vietiniu lygiu, o Sąjungos lygiu dėl numatomo veiksmo masto arba poveikio juos pasiekti būtų geriau.“ Žemės ūkio sritis pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3 straipsnį nepriskirta išimtinei Sąjungos kompetencijai.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija kreipiasi į šalies aukščiausias valdžios institucijas, ragindama pasinaudoti visomis teisinėmis galimybėmis ir užtikrinti, kad būsimojo laikotarpio BŽŪP nežlugdytų nacionalinių žemės ūkio sektoriaus modelių bei jų tobulinimo iniciatyvų, apsiribotų tik bendriausiomis, Sąjungos kompetencijoje esančiomis sritimis, palikdama valstybėms narėms visišką politikos nuostatų įgyvendinimo savarankiškumą.

 

 

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumas