Vartotojo vardas:
Slaptažodis



 Paieška svetainėje

Š. m. sausio 9 d. Europos Sąjungos atstovybėje įvyko diskusijos dėl Europos Sąjungos Bendrosios žemės ūkio ir maisto politikos po 2020 m., kuriame dalyvavo Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos atstovai J. Sviderskis ir E. Pranauskas. Praėjusių metų lapkričio 29 d. Europos Komisija paskelbė Komunikatą „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“, kuriame buvo pristatytos Europos Sąjungos Bendrosios žemės ūkio politikos ir maisto ateities gairės. Pagal planus š. m. gegužės mėn. Europos Sąjungos Vadovų Taryboje turėtų būti sutarta dėl daugiametės finansinės perspektyvos (biudžeto) laikotarpiui po 2020 m., o birželio mėnesį tikimąsi pateikti teisės aktų projektus. Toliau turės vykti trialogo derybos tarp pagrindinių ES institucijų: Parlamento, Tarybos ir Komisijos. Dėl kitąmet įvyksiančių Parlamento rinkimų ir po to sekančio naujos Europos Komisijos suformavimo laiko būsimojo laikotarpio Bendrosios žemės ūkio politikos nuostatų gludinimui ir derinimui liks labai nedaug.

Supažindinti su pagrindinėmis Komunikato nuostatomis ir jas pakomentuoti į Lietuvą atvyko vienas kompetentigiausių DG-Agri vadovų Tasos Haniotis. Garbingas svečias neslėpdamas pristatė problemas ir galimas komplikacijas, kurios gali įtakoti būsimąją Bendrąją žemės ūkio politiką, pradedant su Brexit‘u susijusiu biudžeto išteklių sumažėjimu, baigiant ES prisiimtais įsipareigojimais dėl klimato kaitos. Pagrindinės komunikato nuostatos jau buvo pristatytos praėjusių metų pabaigoje Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos organizuotoje metinėje Konferencijoje bei prezidiumo posėdyje. (Pilnas Komunikato tekstas pateiktas www.lzuba.lt).

Diskusijose Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos atstovai sukritikavo nuolat eskaluojamą teiginį, jog 20 proc. paramos gavėjų atitenka 80 proc. paramos, pastebėdami, kad jokiuose šaltiniuose nepateikiami duomenys, kiek dirbančiųjų (asmenų užsiimančių žemės ūkiu – pagal Lisabonos sutartį) dirba tuose 20 proc. paramos gavėjų. Savo ruožtu, asociacijos atstovai informavo garbingą svečią apie tai, kad vidutinėje 1000 ha ŽŪB dirba apie 31-32 dirbančiuosius. Tokiu būdu vienam dirbančiajam tenka tik apie 30 ha žemės ūkio naudmenų (šiek tiek mažiau nei ES vidutinio ūkio dydis). Tačiau jie negali pretenduoti į perskirstymo išmoką už pirmuosius 30 ha, jiems taikomos proporcingai mažėjančios išmokos, išmokų ribojimas. Taip pat buvo paklausta, kodėl tuos pačius mokslus baigęs ir ta pačia žemės ūkio veikla užsiimantis, tačiau samdomas jaunasis žemės ūkio specialistas, negali pretenduoti į jokią Bendrosios žemės ūkio politikos paramą, skirtingai negu jaunasis ūkininkas.

DG-Agri atstovas atsakė, kad jam, kaip ekonomistui, yra visiškai aišku ir nereikia įrodinėti stambių ūkių teikiamos naudos. Tačiau sprendimai dėl stambių ūkių buvo priimti vadovaujantis vien tik politinėmis emocijomis.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija tikisi, kad Lietuvos derybininkai diskusijose dėl Bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 m. nuostatų vadovausis racionaliais argumentais ir deramai atstovaus visų šalies žemės ūkio produkcijos gamintojų interesus.

 

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos informacija