Vartotojo vardas:
Slaptažodis



 Paieška svetainėje

Š. m. kovo 19 d. įvyko Europos Komisijos Civilinio dialogo grupės „Tarptautiniai žemės ūkio aspektai“ posėdis, kuriame dalyvavo LŽŪBA atstovas E. Pranauskas. Posėdyje dalyvavę Europos Komisijos pranešėjai pateikė žemės ūkio produkcijos importo-eksporto situacijos analizę. Po 2016 m. sąstingio ES eksportas ir importas 2017 m. išaugo, atitinkamai 5 ir 4 proc. Pagrindinės ES eksporto kryptys – JAV, Kinija, Šveicarija, importo – Brazilija, JAV, Argentina, tačiau ypač sparčiai didėja importas iš Ukrainos, kuris jau beveik pasiekė Argentinos lygį. Labiausiai plėtėsi ES vyno ir kitų alkoholinių gėrimų eksportas, labiausiai susitraukė kviečių ir kitų grūdų eksportas. Panašu, kad ES grūdų sektorius gana sparčiais tempais praranda konkurencingumą.

Posėdyje buvo aptarti Brexit'o keliami iššūkiai ES mėsos sektoriui. Prekyba mėsa ir jos produktais yra svarbus prekybos elementas. ES mėsos eksportas sudaro 9 proc. ES žemės ūkio produkcijos eksporto, o mėsos prekybos balansas (+7,76 mlrd. eurų) sudaro 39 proc. ES žemės ūkio produkcijos prekybos balanso (+20,0 mlrd. eurų). Jautriausi Brexit‘ui bus jautienos ir kiaulienos sektoriai. Pranešėjas pastebėjo, kad ES gyvulių augintojai susiduria su aukštesniais maisto saugos ir kokybės, aplinkosaugos, gyvūnų gerovės ir kitais, gamybos kaštus didinančiais reikalavimais, bloginančiais konkurencingumą. Įvertinant tai, kad Jungtinės Karalystės apsirūpinimas jautiena siekia 76 proc., kiauliena – 55 proc., o ES (be Jungtinės Karalystės) atitinkamai – 116 ir 117 proc., Brexit'as gali sąlygoti ES mėsos rinkos disbalansą ir sukelti rimtų problemų gyvulių, ypač jautienos augintojams.

Posėdyje buvo pristatytas Europos Komisijos komunikato „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“ pagrindinės nuostatos, kurios buvo aptartos LŽŪBA metinėje konferencijoje, prezidiumo posėdžiuose. Į LŽŪBA klausimą, ar Komunikate numatomas išmokų mažinimas didesniems žemės ūkio produkcijos gamintojams neturės neigiamo poveikio valstybėms narėms, kuriose šie gamintojai sudaro ir teikia reikšmingą dalį bendrosios žemės ūkio produkcijos, DG-Agri atstovė atsakė, kad teisė priimti sprendimus dėl išmokų mažinimo bus suteikta pačioms valstybėms narėms. Dėl BŽŪP po 2020 m. paramos samdomiems jauniesiems specialistams (ne ūkininkams) Europos Komisijos atstovė pakartojo tą patį – tai turėtų būti pačių valstybės narių atsakingų institucijų prerogatyva.

LŽŪBA nuo seno siekė ir pritaria didesniam valstybių narių savarankiškumui.

Ne Centras, o pačios valstybės narės gali geriausiai pritaikyti BŽŪP priemones savo žemės ūkio modelio struktūrai bei specifikai ir kaimiškųjų regionų plėtros tikslams.

 

LŽŪBA informacija