Vartotojo vardas:
Slaptažodis



 Paieška svetainėje

Žemės ūkio ministerijos naujienų tarnyba paskelbė informaciją apie priimtą sprendimą dėl išmokų, viršijančių 150 000 eurų, mažinimo 100 proc. ir, kad tam pritarė daugelis ūkininkų bei žemės ūkio bendrovių.

Taip nėra. Diskusijose su Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija ir Lietuvos ūkininkų sąjunga šis išmokų mažinimo variantas nebuvo net diskutuojamas, nebuvo aptartas šių organizacijų valdymo organuose ir todėl jokio pritarimo būti negalėjo. Kalba ėjo apie mažinimą iki 10 proc. ir įmonių bei ūkininkų susietumą.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumas pabrėžia, kad Žemės ūkio ministerijos pranešime klaidingai teigiama, jog išmokų mažinimas bus taikomas tik priskaičiuotoms pagrindinės išmokos sumoms, viršijančioms 150 000 eurų. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento 1307/2013 11 str. (1) dalis aiškiai nustato, kad į šią 150 000 eurų sumą turės būti įtrauktos ir pereinamojo laikotarpio nacionalinės pagalbos, kurios didžioji dalis Lietuvoje skiriama gyvulininkystei, lėšos. Toks sprendimas, viešai deklaruojant prioritetinę svarbą gyvulininkystės ir pieno gamybos sektorių plėtrai, kelia didžiulį nusistebėjimą ir abejones dėl XVII Vyriausybės programos tikslų įgyvendinimo nuoseklumo. Ypač įvertinant tai, kad mažinimas palies moderniausius ir efektyviausius žemės ūkio produkcijos gamintojus, kas, savo ruožtu, tikrai neprisidės prie maisto produktų kainų mažinimo ir konkurencingumo eksporto rinkose bei darbo vietų kūrimo regionuose, skurdo kaime mažinimo.

Vertinant pagal nacionalinio voko dalį, skirtą perskirstymo išmokai, ES narių tarpe Lietuva yra lyderė, nes nuo 2015 metų skiria net 15 proc. nacionalinio voko, kaip paramą pirmiesiems 30 ha. Tam iki 2018 m. imtinai jau išleista beveik 310 mln. eurų, o visam laikotarpiui numatoma skirti daugiau kaip 420 mln. eurų. Ar išleistos milžiniškos lėšos davė apčiuopiama efektą – išsami analizė iki šiol nepadaryta, nors tai beveik tiek pat pinigų, kiek per šį laikotarpį iš viso skirta lėšų žemės ūkio valdų modernizavimui. Neatsitiktinai ir šalies Prezidentė savo metiniame pranešime klausė „koks efektyvumas?“.

Aukščiau paminėtas Reglamentas leidžia valstybėms narėms, pritaikiusioms perskirstymo išmokos schemą, nemažinti jų didesniems ūkiams, tačiau Lietuva nusprendė pasekti abi schemas taikančių Lenkijos ir Bulgarijos pavyzdžiu. Likusios 25 ES narės pasirinko tik vieną iš dviejų schemų.
Sprendimas dėl išmokų, viršijančių 150 000 eurų mažinimo 100 proc. priimtas, nepaisant Lietuvos žemės ūkio tarybos (Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos grūdų augintojų ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos) prieštaravimo.

Todėl turime priminti, kad šiek tiek daugiau kaip prieš pusmetį Žemės ūkio ministerijos priimtas sprendimas, (taip pat ignoravus Lietuvos žemės ūkio tarybos prieštaravimą) „užlopyti“ apie 70 mln. eurų skylę, permetant lėšas iš I į II BŽŪP ramstį, suteikė neatremiamą argumentą Europos Komisijai nesutikti su pasiūlymais didinti išmokas iki ES vidurkio (kodėl ES turi didinti išmokas, kada Lietuva laisvanoriškai jas susimažino). Dėl to, Europos Parlamento nario B. Ropės žodžiais, Lietuva neteko apie 700 mln. eurų.

Daugiau kaip prieš dvi savaites, LR Seimo komitetui priėmus sprendimą siūlyti Žemės ūkio ministerijai nustatyti, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. tiesioginių išmokų sumai, viršijančiai 150 000 eurų, būtų taikomas 100 proc. mažinimas, pateikėme keturis klausimus, į kuriuos jokio atsakymo iki šiol negavome. Todėl tokį sprendimą vertiname kaip neatsakingumą kitąmet įvyksiančių savivaldos, Europos parlamento ir šalies Prezidento rinkimų kontekste.

Žemės ūkio bendrovės, naudoja tik apie 13 proc. žemės ūkio naudmenų (kurių 3/4 – nuomojama), pagamina beveik 30 proc. šalies bendrosios žemės ūkio produkcijos. Tai užtikrina stabilų žaliavų tiekimą perdirbamajai pramonei ir maisto produktų eksportą. Ar Žemės ūkio ministerija gali pateikti skaičiavimus:
     Kokį poveikį turės šis sprendimas prekinių, į rinką orientuotų ūkių gamybai ir po 2020 metų, kada, Ministerijos teigimu (taip tikriausiai ir bus), bus numatyta taikyti daug platesnį ir efektyvesnį išmokų ribojimo modelį?
     Kokį ekonominį efektą numatoma gauti, nukreipus iš išmokų mažinimo gautas lėšas smulkiesiems ūkiams, kurių dauguma iki šiol nemato poreikio vesti buhalterinės apskaitos, kooperuotis, kurti gamintojų grupes?
      Kokį efektą davė smulkiesiems ūkiams jau teikiama ES ir Nacionalinė parama:
a) Net 39 proc. (apie 50 eurų) didesnės tiesioginės išmokos nei kitiems ūkiams. Iš viso, kaip minėta, 2014-2020 metų laikotarpiui 420 mln. eurų. Tai -- ne trupiniai, o dideli pinigai, tik reikia juos tinkamai panaudoti. Tai tiek pat (be 9 mln. eurų), kiek skiriama lėšų visam šio laikotarpio valdų modernizavimui.
b) Net 64 proc. Lietuvos kaimo plėtros programos modernizavimo lėšų skirta smulkaus ir vidutinio ūkio finansavimui.
c) Parama veiklos pradžiai – 40000 eurų su 100 proc. intensyvumu.
d) Taikomas avansinis išlaidų apmokėjimas.
e) Prioritetiniuose sektoriuose – 70 proc. intensyvumas.
f) Gamintojo grupių steigimui skiriama iki 100000 eurų per metus veiklai finansuoti.
Taip pat kooperacijos skatinimas. Koks veiklos efektyvumas institucijų, kurių priedermė tai organizuoti? Pvz., Lenkijoje kooperatyvo vid. dydis yra 620 ha, o Lietuvoje – žemės ūkio įmonės apie 856 ha. ir t.t.?

Gyvulininkystės sektoriaus plėtra pripažinta prioritetine Lietuvoje. Žemės ūkio ministerijos sprendimu patvirtintas išmokų mažinimas taip pat apims ir iš nacionalinio biudžeto lėšų mokamą Pereinamojo laikotarpio nacionalinę pagalbą, kurios didžioji dalis skiriama pieninei ir mėsinei gyvulininkystei paremti.

Ar šį Žemės ūkio ministerijos sprendimą reikia vertinti kaip išreikštą poziciją, jog gyvulininkystės plėtra prekiniuose, į rinką orientuotuose ūkiuose yra nepageidaujama ir turi būti slopinama? Primename, kad melžiamų karvių skaičius per pastaruosius 5 metus sumažėjo nuo 316 tūkst. (2013 m.) iki 271 tūkst. šiais metais.

Žemės ūkio bendrovės daug prisideda prie vietos bendruomenių gyvavimo. Taip pat bendrovės yra svarbus darbdavys kaimo vietovėse, kuriantis darbo vietas, užtikrinantis skaidrų darbo apmokėjimą bei tinkamą dirbančiųjų darbo ir poilsio režimą. Siekiama, kad darbo ir gyvenimo sąlygos kaimo vietovėse būtų kuo patrauklesnės. Tačiau tam reikia didžiulių pastangų ir lėšų.

Kokiais kriterijais vadovaudamasi Žemės ūkio ministerija nusprendė, kad žemės ūkio bendrovių ir ūkininkų ūkių kolektyvų nariai jau pasiekė ir viršijo deramą gyvenimo lygį ir todėl paramą būtina mažinti? Ar kaimo bendruomenėms, švietimo, kultūros ir kitoms įstaigoms žemės ūkio įmonių, ūkininkų parama nebereikalinga? Kiek tai gali padidinti nepamatuotą atskirtį tarp skurstančio kaimo ir miesto didinimo, toliau skatinti emigraciją?

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija bendradarbiauja su šalies žemės ūkio mokslo įstaigomis. Daugelis jas baigusių absolventų pradeda savo karjerą jose, stiprina savo gebėjimus ir įgūdžius, įsikuria su šeimomis kaime. Deja, Lietuvoje pasirinktos BŽŪP paramos schemos šiuos jaunuosius žemės ūkio specialistus diskriminuoja.

Ar Žemės ūkio ministerija gali pateikti prognozes, kaip sprendimas dėl išmokų mažinimo paveiks žemės ūkio bendrovėse dirbančių jaunų žmonių galimybes ir darbo bei gyvenimo sąlygas?
Europos Sąjungos ūkių apskaitos tinklo duomenims, Lietuvos žemdirbių sąnaudos vienam ha žemės ūkio naudmenų 2016 metais (trečius metus iš eilės taikant išmokos pirmiesiems 30 ha), lyginant su 2013 m. (kada ši išmokos schema nebuvo taikoma), padidėjo 2,4 proc. Palyginimui Latvijoje ir Estijoje (kurios netaiko išmokų pirmiesiems hektarams schemos) sąnaudos padidėjo atitinkamai 2,9 ir 4,3 proc. Tai reiškia, kad didesnės išmokos, Lietuvoje mokamos už pirmuosius 30 ha, ne nukreipiamos į gamybą, o paprasčiausiai „pravalgomos“.

Ar Romos (dabar Lisabonos) sutartyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių BŽŪP tikslų „didinti žemės ūkio našumą, skatinant technikos pažangą bei užtikrinant racionalią žemės ūkio gamybos plėtotę ir kuo geresnį gamybos veiksnių, ypač darbo jėgos panaudojimą“ yra atgyvenęs?

Taip pat mums labai aktualu, apsisprendžiant dėl tolimesnių veiksmų, kaip Lietuvoje bus įgyvendinami Europos Komisijos nubrėžti tikslai 2021-2027 metams:
1. Remti perspektyvias žemės ūkio pajamas ir patvarumą.
2. Stiprinti orientavimąsi į rinką ir didinti konkurencingumą. Be kita ko, daugiau dėmesio skiriant moksliniams tyrimams, technologijoms ir skaitmeninimui.
3. Išsaugoti bendrąją rinką ir užtikrinti vienodas veiklos sąlygas visiems ūkininkaujantiems, nes tiesioginės išmokos – tai lėšos pajamoms palaikyti, o tuo pačiu ir gamybai vystyti, kartu užtikrinant dirbančiųjų socialines garantijas.

Visa tai turi būti vertinama kaip impulsas iš naujo peržiūrėti ir persvarstyti Žemės ūkio ministerijos pasirinktos strategijos, kuria tikimasi sužadinti smulkių ūkių aktyvumą ir padidinti jų indėlį į šalies ekonomiką, veiksmingumą ir tikslingumą.

Asociacija niekada nebuvo ir nėra prieš smulkų ir vidutinį verslą. Ji visada yra prieš manipuliavimą žmonėmis, kuris suaktyvėja prieš rinkimus.


Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumas

Vilnius, 2018 m. liepos 18 d.