Vartotojo vardas:
Slaptažodis



 Paieška svetainėje

 

Š. m. rugsėjo 4 d. Briuselyje įvyko COPA-COGECA BŽŪP darbo grupės posėdis.

Birželio 1 d. Europos Komisija viešiems svarstymams pateikė trijų Reglamentų: „Strateginio plano“ (apjungiančio I ir II ramsčio priemones), Bendrosios rinkos organizavimo (Rinkos intervencija, kokybiniai reikalavimai ir t.t.) bei Horizontalaus (krizių rezervas, kontrolė ir nuobaudos) projektus.

Lisabonos sutartyje nustatyta, kad galutinis BŽŪP teisės aktų patvirtinimas įvyks po trialogo derybų tarp Europos Komisijos, Parlamento ir Tarybos. Europos Parlamentas jau patvirtino 3 pranešėjus, ruošiančius Parlamento pozicijos dėl BŽŪP po 2020 m. projektus, kurių tarpe B. Ropė, aptarsiantis sudėtingiausias „Strateginio plano“ nuostatas.

Kaip įprasta, COPA-COGECA pateikia Europos institucijoms ES žemdirbių poziciją dėl BŽŪP nuostatų, todėl posėdžio dalyviams buvo pristatytas COPA-COGECA dokumento dėl BŽŪP po 2020 m. projektas.

Didžioji pirminių diskusijų laiko apėmė bendrąsias įvadines temas: BŽŪP finansavimo, dviejų ramsčių struktūros išlaikymo, sinergijos su kitais ES fondais, supaprastinimo temomis.

Vis tik posėdyje spėta paliesti Lietuvos žemdirbiams aktualius klausimus: dėl tiesioginių išmokų išorinės konvergencijos (išmokų sulyginimo) bei išmokų ribojimo.

Posėdžio dalyvių nuomonės dėl išmokų sulyginimo išsiskyrė. Naujų valstybių narių (net Vengrijos, kurios išmokos siekia ES vidurkį) atstovai pasisakė už išmokų sulyginimą. Vis tik, Lietuvos ūkininkų perspektyvas labai komplikuoja ir silpnina praėjusiais metais suformuluota COPA-COGECA nuostata (kuriai nežinia kodėl pritarė posėdyje dalyvavę Žemės ūkio rūmų atstovai): „Tolesne pažanga, harmonizuojant palyginamąjį tiesioginių išmokų lygį tarp valstybių narių, atsižvelgiant į sąlygų skirtumus, turėtų būti siekiama prisidėti prie gyvybingų kaimo vietovių visoje ES.“ (suprask – kiekvienam pagal poreikius).

Suprasdama, kad „palyginamojo tiesioginių išmokų lygio harmonizavimas ir atsižvelgimas į sąlygų skirtumus“, nesant objektyvių harmonizavimo kriterijų ir sąlygų įvertinimo, sudaro prielaidas įvairioms spekuliacijoms, tuo tapdamas formaliu pretekstu išlaikyti šalies žemdirbiams mokamų išmokų atotrūkį nuo vidurkio, Lietuvos žemės ūkio taryba, bendradarbiaudama su Europos Parlamento nariu B. Rope, šių metų pradžioje pateikė ES institucijoms 57 tūkst. žemdirbių pasirašytą peticiją „Sąjungoje, kurioje visi lygūs, negali būti antrarūšių ūkininkų!“ Europos Komisija jau pateikė pirmuosius atsiliepimus į peticiją, kurie nėra labai palankūs.

Tad dėl išmokų Lietuvos žemdirbiams sulyginimo iki ES vidurkio (be jokių išlygų) toliau kovoja tik Žemės ūkio tarybos atstovai (Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos grūdų augintojų asociacija ir Lietuvos pieno gamintojų asociacija).

Posėdžio dalyvių nuomonės dėl išmokų ribojimo taip pat išsiskyrė. Vis tik kol kas tam besipriešinančių šalių žemdirbių savivaldos organizacijų atstovų (tame tarpe ir Lietuvos) pastangos davė vaisių – COPA-COGECA pozicijos projekte siūloma nepritarti išmokų mažinimui po 2020 m. Be to, kaip minėta anksčiau, Čekijos, Vengrijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Vokietijos, Danijos, Suomijos, Italijos, Ispanijos savivaldos organizacijos baigia suderinti atskirą, argumentuotą raštą Europos Komisijai, nepritariantį išmokų mažinimui.

Š. m. rugsėjo 13-14 d. Asociacijos atstovas dalyvaus COPA-COGECA prezidiumo posėdžiuose ir toliau gins Lietuvos žemdirbių poziciją dėl išmokų sulyginimo iki ES vidurkio ir ribojimo joms netaikymo (taip, kaip sutarta stojimo į ES sutartyje). 

 

LŽŪBA informacija