Vartotojo vardas:
Slaptažodis



 Paieška svetainėje

Š. m. balandžio 24 d. įvyko Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdis.

Posėdžio darbotvarkėje buvo numatytas Vyriausybės 2018 metų veiklos ataskaitos svarstymas, Žemės ūkio ministerijos pristatymas dėl 2021-2027 m. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano, Melioracijos įstatymo projekto rengimo eiga ir kiti klausimai.

Svarstant Vyriausybės 2018 m. veiklos ataskaitą, komiteto narys A. Salamakinas išreiškė didžiulį nusistebėjimą dėl Žemės ūkio ministerijos iškėlimo į Kauną. Komiteto posėdyje dalyvavęs LŽŪBA generalinis direktorius J. Sviderskis priminė komiteto nariams, kad Vyriausybės programoje ministerijos iškėlimas nebuvo net planuojamas, o buvo numatyta tik išanalizuoti Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų iškėlimo į Kauną galimybes, o Vyriausybės priemonių plane yra užrašyta: sukelti visas ministerijas, tame tarpe ir žemės ūkio, „po vienu stogu“. Todėl Žemės ūkio ministerijos iškėlimas į Kauną nieko bendros neturi su Vyriausybės programa ir jos įgyvendinimo veiksmų planu. Ministerijos iškėlimas įnešė destrukciją į ministerijos darbą: iki šiol niekaip neišsprendžiamas ankstesnės Vyriausybės pavedimas Aplinkos ministerijai dėl iki 100 m3 vandens naudojamo gyvulininkystėje neapmokestinimo. Situacija diskusijose dėl kvapų – nevaldoma. Svarstomos priemonės dėl kovos su klimato kaita, tačiau jokių sprendimų, kiek tam bus skirta lėšų, nepriimta. Nors toks Paryžiaus susitarimą ratifikavusių šalių įsipareigojimas yra jame įrašytas. LŽŪBA savo iniciatyva užmezgė kontaktus su Šveicarijos kompanija, vystančia metano emisijas mažinančius produktus. Tačiau paskatų iš valdžios nėra.

Prasidėjo diskusijos dėl BŽŪP po 2020 m. Pasirašyta Baltoji knyga, kurioje numatyta teikti paramą jaunųjų specialistų įsikūrimui kaime. Kodėl negalima paremti, pvz., veterinarijos gydytojų, įsikūrimo kaime? Ar agronomų ir kitų jaunų specialistų, kurie į kaimą atvažiuoja neturėdami jokio pagrindo po kojomis. Stojimo sutartis, direktyvos tai leidžia. Tačiau vėl užsiciklinama tik parama jauniesiems ūkininkams. Svarstant Vyriausybės veiklos ataskaitą, nuostabą sukėlė iškeltas klausimas dėl galimybės mokėti tiesiogines išmokas už miškų naudmenas būsimojoje BŽŪP. Akivaizdu, kad pagal šiuo metu Lietuvai skiriamų I ramsčio (tiesioginių išmokų) lėšų sumą 2020 m. nebus pasiektas 2013 m. vasario 7-8 d. Europos vadovų taryboje sutartas 196 eur/ha išmokų lygis. Dėl to Lietuvos žemės ūkio taryba (Taryba)  kreipėsi į aukščiausias Lietuvos institucijas. Taip pat Europos Parlamente vis dar svarstoma peticija dėl išmokų Lietuvos žemdirbiams sulyginimo su ES, prie kurios niekuo neprisidėjo miškų savininkus atstovaujančios organizacijos, tačiau dabar, apeliuojant į Vyriausybės programą, jau kažkas siekia atriekti tiesioginių išmokų dalį miškams, dėl ko sumažėtų ir taip mažiausios ES Lietuvos žemdirbiams mokamos tiesioginės išmokos...

Žemės ūkio ministerijos atstovai pristatė, kaip rengiamas 2021-2027 m. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginis planas. Posėdyje dalyvavęs Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis išsakė nuomonę, kad tai labai svarbus dokumentas. Deja, ne visada Lietuvoje susitariama dėl vieningos nuomonės, matoma žemės ūkio sektoriaus perspektyva. Seimas, pasiūlęs taikyti išmokų, didesnių kaip 150 tūkst. eurų, moduliaciją, davė ženklą, kad ir būsimuoju laikotarpiu stambūs, tvarūs ir konkurencingi ūkiai „pakišami po giljotina“. Perkeliant tiesioginių išmokų lėšas iš I ramsčio į II, sukurtas precedentas ir Europos Komisijai į rankas įduotas argumentas, kodėl Lietuvai nereikia didesnių tiesioginių išmokų, Dabar Europos Komisija sako, patys susimažinote, o dabar prašote didesnių išmokų. Kaip minėta, formuojant būsimos BŽŪP priemones, ignoruojamas Baltojoje knygoje įrašytas susitarimas dėl jaunųjų specialistų rėmimo. Be to, Lietuvai iškelti žymiai didesni aplinkosauginiai reikalavimai. Laikantis BŽŪP po 2020 m. Reglamento projekto nuostatų, būtina užtikrinti, kad 35 proc. Lietuvos kaimo plėtros plano priemonių lėšų būtų naudojama aplinkosauginėms priemonėms. Tačiau svarbu, koks bus tų priemonių turinys. Lietuva 1996 m. ratifikavo Biologinės įvairovės konvenciją. Joje yra išskiriama agrobioįvairovė. Būtent, palaikant agrobioįvairovę, reiktų rasti galimybių skirti lėšų melioracijai, dirvų kalkinimui ir pan.

Taip pat aptarta Melioracijos įstatymo projekto rengimo eiga. Situaciją pristatė žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas. Jo teigimu, šiuo metu gaunamos pastabos pirmajam derybiniam paketui, atsižvelgus į jas, bus derinama antrą kartą. Taip pat kalbėta, koks turi būti ir kaip turėtų funkcionuoti Melioracijos fondas. Lietuvos žemės ūkio tarybos vardu kalbėdamas Jonas Sviderskis teigė, kad dėl fondo sukūrimo žemdirbiai niekada nesipriešino, tačiau įmokas į jį privalo mokėti visi žemės naudotojai ir jos turėtų būti mokamos pagal žemės našumą. Vis tik turės būti išspręstos problemos, susijusios su griovių nuosavybės klausimais.

Posėdis baigėsi retoriniu komiteto nario P. Čimbaro klausimu, ko mes čia susirinkome, jeigu eilinį kartą jokie sprendimai nepriimami.

 

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos informacija