Vartotojo vardas:
Slaptažodis



 Paieška svetainėje

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija kartu su Lietuvos ūkininkų sąjunga ir kitomis COPA-COGECA narėmis pasirašė bendrą su Danijos, Suomijos, Švedijos, Latvijos ir Estijos žemdirbių savivaldos organizacijomis kreipimąsi dėl žaliosios BŽŪP po 2020 m., kuri būtų pagrįsta ūkininkavimo realijomis ir adekvačiu finansavimu.

Šiaurės ir Baltijos šalių ūkininkai siekia nuolat tiekti tvariais metodais pagamintą ir konkurencingą žemės ūkio produkciją vartotojams. Tai reiškia, kad žemdirbiai yra pasiruošę dar labiau padidinti savo pastangas, sprendžiant visuomenės problemas, susijusias su klimato kaita, aplinkos apsauga ir biologinės įvairovės išsaugojimu.

Siekdama įgyvendinti šią darbotvarkę, Europos visuomenė taip pat turi pripažinti ir spręsti ES žemdirbių patiriamą spaudimą: trečiųjų šalių gamintojų, kuriems netaikomi tokie patys griežti reikalavimai ir aukšti standartai, įskaitant daug švelnesnį klimato reguliavimą, konkurenciją; Rusijos embargo padarinius, neigiamas Brexit pasekmes ir kt.

Tai reiškia, kad Europos Sąjunga privalo užtikrinti Šiaurės ir Baltijos šalių žemdirbiams pakankamą biudžetą šių iššūkių įgyvendinimui.

Europos Komisija teisės aktų projektuose dėl BŽŪP po 2020 m. siūlo taikyti naują žaliąją architektūrą. Tam, kad ji būtų suderinta su būtinybe supaprastinti paramos teikimo reikalavimus, valstybėms narėms reikia suteikti daugiau lankstumo, leidžiančio joms pasirinkti veiksmingiausius būdus, kaip pasiekti keliamus tikslus, kartu atsižvelgiant į tai, kad turi būti išsaugotos vienodos veiklos sąlygos. Į rezultatus orientuotas požiūris turi būti naujo BŽŪP priemonių teikimo modelio dalis.

Dar daugiau, tai reiškia, kad „sąlygiškumas“ (kompleksinio paramos susiejimo analogas BŽŪP po 2020 m.) turi būti pagrįstas valstybių narių žemės ūkio realijomis.

Be to, labai svarbu pabrėžti valstybių narių klimato skirtumus, nes kai kurių iš jų tiesiog neįmanoma įgyvendinti Šiaurės ir Baltijos šalyse ir tai gali įtakoti skirtingus gamybos kaštus atskirose ES valstybėse narėse.

Europos Komisijos pasiūlytas naujas, griežtesnis „sąlygiškumas“ turi saugoti aplinką, bet tuo pačiu ir užtikrinti galimybes žemdirbiams gaminti. Tačiau, norint, kad laisvanoriškai pasirenkamos priemonės: eko-schemos ir aplinkosaugos schemos pagal kaimo plėtros politiką būtų patrauklios, turi būti nustatytas protingas reguliavimo lygis. Eko-schemos yra potencialiai įdomi priemonė, kuria siekiama sukurti abipusiai naudingas situacijas ūkininkams ir visuomenei, skatinant draugiškesnę aplinkai ir klimatui žemės ūkio gamybą. Bet velnias visada slypi detalėse. Reikia pabrėžti, kad žemdirbiams už eko-schemų taikymą bus mokama, sumažinant bazinės išmokos, skirtos pajamoms palaikyti, dydį. Todėl labai svarbu, kad jų įgyvendinimui būtų pasiūlytos didelės paskatos.

Negali būti pamirštas esminis BŽŪP dalykas: bazinė išmoka yra labai svarbi priemonė, skirta žemdirbių pajamų palaikymui. Todėl jai turėtų būti skirta ne mažiau kaip 60 % I-ojo ramsčio biudžeto.

 

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos informacija