Vartotojo vardas:
Slaptažodis



 Paieška svetainėje

Posėdyje diskutuota, kaip reikėtų keisti sausros kriterijus, nes šiemet nuo kovo kai kuriuose regionuose lijo tik vieną kartą, miškuose skelbiamas aukščiausios klasės gaisringumas, tačiau žemės ūkyje oficialiai stichinės sausros skelbti dar negalima. Žemės ūkiui galioja kitokia sistema ir stichinė sausra čia dar nėra skelbiama, nors ir meteorologai pripažįsta, kad yra tikrai labai sausa, o dabar taikomi kriterijai ne visada atspindi esamas sąlygas.

Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus patarėjo Donato Valiuko, šiuo metu atliekami matavimai, skaičiavimai, yra inicijuotas projektas ir tikimasi, kad tai leis patobulinti sistemą. Planuojama taikyti kitus kriterijus dėl liūčių ir sausros. Be to, dėl nutraukto finansavimo nutrauktas dirvožemio drėgmės matavimas, kuris galėjo būti kaip vienas iš kriterijų. Būtų galima remtis sausros miškuose, kuri apima trečdalį Lietuvos teritorijos, kriterijumi, nors jis skaičiuojamas kiek pagal kitą metodiką.

Pasak Seimo Kaimo reikalų komiteto nario K. Starkevičiaus, reikia keisti skaičiavimo metodiką ir atstatyti finansavimą klimato tyrimams, kurie leistų pakeisti senas ir nebeveikiančias metodikas. Vienas iš Seimo Kaimo reikalų komiteto sprendimų ir būtų siūlymas skirti lėšas. Kaimo reikalų komiteto pirmininkui A. Stančikui keista, jog miškininkai ir ūkininkai klimatą vertina skirtingai. Jis sako, kad ūkininkams neturėtų būti taikomos sankcijos, nes nuostoliai nutiko dėl klimato. Kaimo reikalų komiteto narys Algimantas Salamakinas pasiūlė nebekelti Žemės ūkio ministerijos į Kauną, o parengti strategiją, kaip gyventi ir ko imtis vykstant klimato kaitai ir prie to prisitaikyti.

Pasak Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkės D. Karalevičienės, šiandien nukentėjo ne tik augalininkystės, bet ir gyvulininkystės ūkiai. Žolės aukštis siekia 1 centimetrą - karvių nėra kur ganyti. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis paragino pamąstyti, jog meteorologai galbūt neturi pakankamai duomenų rinkimo įrenginių ir dėl to neskelbia sausros. Posėdyje dalyvavęs Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis akcentavo, kad situacija ypatingai sudėtinga, nes pernykščiai neįvykdyti žemdirbių įsipareigojimai persikėlė į šiuos metus, tikintis, kad derlius bus geras. Vyriausybė turi spręsti, kaip padėti ūkininkams. Situacija grėsminga, nes kito sprendimo nėra.

Žemės ūkio viceministras Venantas Griciūnas patikino, kad Žemės ūkio ministerijoje apie tai diskutuojama ir jau ruošiamasi kreiptis į Europos Komisiją, jog nebūtų taikomos sankcijos, leidžiama sušvelninti pasėlių įvairinimo reikalavimus, išmokėti tiesioginių išmokų ir KPP plotinių priemonių avansus iki 85 proc. ir imtis kitų priemonių. Jis pritartų, kad būtų peržiūrima, kaip konstatuojama sausra, nes keičiasi klimatas ir matomi pokyčiai, kurie žemės ūkiui turi tikrai didelę įtaką. Viceministras atkreipė dėmesį, kad ir patys ūkininkai turėtų draustis, aktyviau prisidėti prie rizikos valdymo, juk kuriamas ir rizikos valdymo fondas. Savivaldybių skyriai kaupia informaciją apie susidariusią situaciją ir pagal tai bus vertinama, ką daryti. Nuspręsta, kad po dviejų savaičių, š. m. gegužės 29 d., Žemės ūkio ministerija pateiks ataskaitą, kurios teritorijos nukentėjo ir kokių konkrečių sankcijų reikia netaikyti bei kokių priemonių imtis. Tada ir Seimo Kaimo reikalų komitetas vėl svarstys šį klausimą.

 

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos informacija