Vartotojo vardas:
Slaptažodis



 Paieška svetainėje

ES daugiametės finansinės perspektyvos 2021-2027  m. biudžetas nepatvirtintas ir, geriausiu atveju, tai įvyks tik šių metų pabaigoje. Kadenciją baigęs Europos Parlamentas nesvarstė ir nepriėmė galutinės pozicijos Trialogo derybose dėl BŽŪP po 2020 m. pasiūlymų ir yra didelė tikimybė, kad Žemės ūkio ir kaimo reikalų komiteto patvirtintos nuostatos gali būti peržiūrėtos naujai išrinktų Europos Parlamento narių. Reguliariai vykstančiuose Europos žemės ūkio ministrų tarybos posėdžiuose diskutuojama ir derinamos pozicijos dėl atskirų BŽŪP po 2020 pasiūlymų skyrių ir priemonių. Visa tai patvirtina prognozes, kad naujoji BŽŪP gali pradėti veikti tik nuo 2023 m.

Nepaisant to, ES valstybės narės pradėjo paruošiamuosius darbus Strateginių žemės ūkio ir kaimo plėtros planų rengimui. Žemės ūkio ministerijoje jau rinkosi atstovai į posėdžius, kuriuose vyko diskusijos Europos Komisijos pasiūlytų BŽŪP tikslų temomis:

 

1. Tikslas G „Pritraukti jaunuosius ūkininkus ir sudaryti palankesnes sąlygas verslo plėtrai kaimo vietovėse“.

LŽŪBA siekia, kad reikalavimus atitinkantys juridiniai asmenys taip pat būtų laikomi „jaunaisiais ūkininkais“, o jauniesiems žemės ūkio specialistams būtų užtikrinta BŽŪP parama, kaip buvo susitarta pavasarį pasirašytoje „Baltojoje knygoje“.

 

2. Tikslas I „Siekti, kad ES žemės ūkio sektorius labiau atitiktų visuomenės poreikius, susijusius su maistu, sveikatos priežiūra (įskaitant saugius, maistingus ir tvarius maisto produktus), maisto atliekomis ir gyvūnų gerove.

LŽŪBA atstovai siūlo, įgyvendinant šį tikslą, priemones labiau orientuoti į Reglamentu nustatytus rezultatų rodiklius: teikiant papildomą paramą ūkiamas, investuojantiems į tausų pesticidų naudojimą užtikrinančias technologijas, gyvulininkystės subjektams, kuriuose taikomi prevenciniai veiksmai, apribojant antibiotikų naudojimą ir pan.

 

3. Tikslas H „Skatinti užimtumą, augimą, socialinę įtrauktį ir vietos plėtrą kaimo vietovėse,  įskaitant bioekonomikos ir darnaus miškų ūkio sektorius".

Kadangi maisto ir ūkininkavimo sistemoms tenka apie trys ketvirtadaliai bendro bioekonomikos užimtumo ir maždaug du trečdaliai bioekonomikos apyvartos, LŽŪBA siūlo koncentruoti šio tikslo įgyvendinimo priemones ir lėšas į žemės ūkio produktų gamybos, našumo ir perdirbimo didinimą, taikant tvarius gamybos bei gamtinių išteklių valdymo metodus. Tai galėtų reikšti realų Lietuvos bioekonomikos sektoriaus proveržį (FADN 2017 m. duomenimis pagal bendrosios produkcijos gamybos apimtis 1 ha ŽŪN Lietuva išlieka paskutinėje vietoje). Tokiu būdu pagal Europos Komisijos nustatytus rodiklius (darbo vietų kūrimas, jaunimo pritraukimas, atskirties mažinimas ir kt.) visuomenei naudingiausiu būdu būtų įgyvendinami šio BŽŪP tikslo keliami uždaviniai.

 

4. Tikslas F „Padėti apsaugoti biologinę įvairovę, gerinti ekosistemines paslaugas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius".

Žemdirbiams gali būti keliami biologinės įvairovės išsaugojimo uždaviniai tik toje srityje, kurioje jie veikia, o ne užkraunama laukinės biologinės įvairovės išsaugojimo našta. LŽŪBA atstovai, suprasdami liūdnas sparčiai blogėjančių dirvožemių pasekmes, siūlo koncentruoti pastangas į agrobiologinės įvairovės išsaugojimo priemones, visų pirma susijusias su dirvožemių išsaugojimu  (taip kaip tai apibrėžta 1996 m. Lietuvos ratifikuotoje konvencijoje dėl biologinės įvairovės):  dirvožemio derlingumo palaikymas; kenkėjų ir ligų reguliavimas; dirbamos žemės hidrologinio ciklo palaikymas; erozijos kontrolė; klimato reguliavimas ir anglies sekvestracija (dirvožemyje), abiotinių faktorių valdymas (pvz., dirvožemio rūgštingumo mažinimas, drėgmės valdymas, suspaudimas ir kt.).

 

5. Finansinės priemonės (finansų inžinerija) ir Rizikos valdymo priemonės.

Efektyvesnis rizikos valdymas – esminis ir privalomas būsimosios BŽŪP elementas. 2014-2020 m. laikotarpis artėja į pabaigą ir, panašu, kad galimybė kurti savitarpio pagalbos fondus pagal II ramsčio priemones žemdirbiams neatrodo patraukliai. Todėl LŽŪBA pasiūlė praplėsti BŽŪP po 2020 m. rizikos priemonių spektrą įtraukiant individualias taupymo sąskaitas, kurių turėtojams krizės atveju būtų teikiama iš ES ar valstybių narių biudžetų valstybių narių parama, kurios suma atitiktų taupymo sąskaitoje užšaldytą sumą.

 

6. Tikslas A „Remti perspektyvias ūkio pajamas bei ūkių atsparumą visoje Europos Sąjungoje ir taip užtikrinti geresnį aprūpinimą maistu".

Tai vienas plačiausių BŽŪP tikslų, apimantis visas tiesioginių išmokų rūšis. LŽŪBA ir jos partnerių atstovai griežtai prieštarauja išmokų mažinimui ir ribojimui būsimojoje BŽŪP. Taip pat siūloma taikyti minimalią perskirstymo išmoką, siejant ją su paramos gavėjų indėliu, užtikrinant geresnį apsirūpinimą maistu, .t.y. žemės ūkio produkcijos gamybą. Siūloma išlaikyti esamą susietųjų išmokų lygi – 13 plius 2 proc. Laisvanoriškų ekoschemų (žalinimo atitikmens) taikymas kol kas kelia daugiau klausimų ir reikia laukti daugiau aiškumo.

 

LŽŪBA atstovai dalyvaus kituose, artimiausiu metu įvyksiančiuose posėdžiuose.

 

 

LŽŪBA informacija