Vartotojo vardas:
Slaptažodis



 Paieška svetainėje

Š. m. gegužės 29 d. vykusiame Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje diskutuota apie dėl sausros susidariusias nepalankias gamtines sąlygas.

Šią savaitę Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba šių metų meteorologinę sausrą įvardijo pavojingu reiškiniu. Šis oficialus sprendimas suteikia teisę savivaldybėms reaguoti į esamą situaciją. Posėdyje dalyvavusi Žemės ūkio ministerijos Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovė Virginija Žoštautienė kalbėjo, kad  po šio Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sprendimo savivaldybės turi pagrindą svarstyti klausimą dėl ekstremalios situacijos. Tik savivaldybės gali įsivertinti, kokiu lygmeniu tai yra ekstremalu jų teritorijoje, kalbėjo ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus patarėjas Donatas Valiukas. Valstybiniu lygmeniu ekstremali situacija gali būti skelbiama tada, kai tai yra padariusios trys savivaldybės. Žemės ūkio viceministras Darius Liutikas teigė, kad jau yra kreiptasi į savivaldybes, jog būtų sudarytos komisijos galimos sausros nuostoliams įvertinti. Pasak jo, ieškoma galimybių, kokių rodiklių galima netaikyti ar kokias sankcijas sumažinti, jei žemdirbys yra nukentėjęs nuo meteorologinių reiškinių. Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai priekaištavo, kad praėjus dviems savaitėms po posėdžio, kuriame irgi buvo diskutuota apie sausrą, Žemės ūkio ministerijos atstovai neatėjo su konkrečių veiksmų planu.

Posėdyje dalyvavęs Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis atkreipė dėmesį, kad žemdirbiams nuostolių pridarė ne tik sausra, bet itin stipriai nuo šalnų šiemet nukentėjo ir versliniai sodai – jiems būtina pagalba. Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas teigė, kad nuostolių turi ir sodininkai, ir uogynų savininkai, ir daržininkai – reikia sukurti metodiką, kaip tai apskaičiuoti. Jis ragino stichinių reiškinių nustatymui ir jų sukeltų nuostolių kompensavimui parengti ilgalaikę strategiją. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas taip pat pritarė, kad situacija sudėtinga. Jo teigimu, savivaldybėse komisija turėtų būti sudaroma ne tik esant reikalui, bet galėtų veikti nuolat. Komisija turėtų fiksuoti visus nuostolius. Dabar jie didžiuliai: ir sodai, ir daržovės, ir vasarinės kultūros. Nuostoliai yra skirtingi ne tik rajone, bet ir seniūnijose. J. Talmanto teigimu, gerai, kad ūkininkai patys fiksuoja žalą, daro nuotraukas, nes kol atvažiuos komisija, vaizdas gali būti jau kitoks, o tikrieji nuostoliai pasimatys tik rudenį.

Posėdyje kalbėta ir apie draudimą. Žemės ūkio ministerijos atstovai sakė, kad antroje šių metų pusėje turėtų būti plečiamas meteorologinių stotelių tinklas. J. Sviderskis išsakė pastabą žemės ūkio ministerijos atstovams, kad, kalbant apie draudimą, nėra visai tikslu skelbti, jog 30 proc. moka pats žemdirbys, o 70 proc. dengia valstybė - taip nėra, kadangi yra uždėtos lubos. Draudimo bendrovės „VH Lietuva“ filialo vadovas Algimantas Navickas išsakė siūlymą žemdirbiams kompensuoti ne fiksuojant maksimalią draudimo įmoką, o maksimalią draudimo sumą.

J. Sviderskis pasisakė dėl Žemės ūkio paskolų garantijų fondo įgyvendinamos priemonės - paskolų portfelio garantijų (PPG) teikimo dėl paskolų apyvartinėms lėšoms papildyti ir (ar) biologiniam turtui įsigyti. Pagrindinės PPG priemonės sąlygose numatyta, jog didžiausia galima paskolos suma ūkio subjektams, užsiimantiems pirmine gamyba yra iki 150 tūkst. Eur, bet tik tiems, kurių žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra iki 100 tūkst. Eur. Dėl 300 tūkst. Eur paskolos sumos gali pretenduoti tik gyvulininkystės, pieno, uogų, daržovių sektoriuje veikiančios  pripažintos žemės ūkio kooperatinės bendrovės (kooperatyvai). Absoliuti dauguma Lietuvos žemės ūkio bendrovių (įmonių) viršija 100 tūkst. Eur ekonominį valdos dydį, todėl neturės galimybės pasinaudoti minėta PPG priemone ir sumažinti skolinimosi sąnaudas. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija jau kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją su prašymu PPG priemonės taikymo sąlygose netaikyti žemės ūkio valdos ekonominio dydžio kriterijaus, kad paskolų palūkanų kompensavimu galėtų pasinaudoti visi norintys pasiskolinti žemės ūkio valdos subjektai, o didžiausia paskolos suma būtų 300 000 Eur. Tai būtų galima vertinti ir kaip Žemės ūkio ministerijos pagalbos priemonę šių metų sausros padariniams dalinai padengti.

Apie sausrą Kaimo reikalų komitete planuojama kalbėti ir sekančio posėdžio metu.

 

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos informacija