Vartotojo vardas:
Slaptažodis



 Paieška svetainėje

Š. m. birželio 10 d. Lietuvos žemės ūkio taryba raštu kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininką Andriejų Stančiką ir žemės ūkio ministrą Giedrių Surplį, teigdama, kad sprendimas privatizuoti veislininkystės įmones prieštarauja nuostatai dėl gyvulininkystės, kaip prioritetinės šakos, skatinimo ir plėtros. Viešas akcijų pardavimas, viešas aukcionas ar viešas konkursas nėra tinkama pardavimo forma, nes nusako nugalėtojus, kurie viešai pažada sumokėti didžiausią kainą, nekreipiant dėmesio į žemdirbių siekius.                                                                                                                

     Vienas iš XVII Vyriausybės programos tikslų – tobulinti ūkinių gyvūnų veislininkystės sistemą, didinti veislinių ūkinių gyvūnų skaičių, saugoti ūkinių gyvūnų genetinius išteklius. Lietuvos Respublikoje veisiamų ūkinių gyvūnų produktyvumo didėjimas, gaminamos produkcijos kokybė priklauso nuo teisingo ir kryptingo veislininkystės darbo. Tam, kad būtų užtikrinta sklandi veislininkystės plėtra, toliau didėtų ūkinių gyvūnų produktyvumas, gerėtų jų veislinė vertė, tikslinga sujungti tos pačios rūšies ūkinių gyvūnų augintojus į vieną pripažintą veislininkystės instituciją. Lietuvos gyvulininkystės plėtrai yra labai svarbu ne tik didinti ūkinių gyvūnų, užtikrinti gyvulių sveikatingumą, tačiau ir šalinti prekybos kliūtis, laikytis biosaugos reikalavimų. Ypač svarbu kiaulininkystės plėtrai, kai Afrikinių kiaulių maras skaudžiausiai palietė smulkius ir vidutinius kiaulių augintojus, todėl būtinas jų atstatymas, plėtojant Lietuvos kiaulių populiaciją. Tai didžiulis uždavinys AB „Kiaulių veislininkystė“.

     Siekiant didinti veislinių ūkinių gyvūnų eksportą, būtina turėti šiuolaikinius reikalavimus atitinkantį parodų, aukcionų, ūkinių gyvūnų surinkimo ir karantinavimo centrą. Privatizavus UAB „Šilutės veislininkystė“, UAB „Panevėžio veislininkystė“ ir AB „Kiaulių veislininkystė“, nebus įgyvendinami Programoje iškelti tikslai ir uždaviniai, kadangi bet koks privatizacijos būdas (akcijų perleidimas privačiam subjektui) negali užtikrinti veiklos tęstinumo neribotam laikui. Siūlymas išlaikyti veiklą penkerių ar dešimties metų laikotarpiui nėra pakankamas viešam interesui apginti, kadangi po nustatyto termino naujasis savininkas gali keisti veiklą ar jos vykdymo sąlygas, bankrutuoti, likviduoti įmonę, tokiu būdu kyla grėsmė Programos įgyvendinimui bei Lietuvos gyvulininkystės stabilumui ir plėtrai.

     Lietuvos žemės ūkio taryba mano, kad galėtų būti svarstomas koncesijos būdas. Šis būdas suteiktų privačiam subjektui teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą perduodant jam viešųjų paslaugų teikimą ar kitų valstybės funkcijų atlikimą. Vadovaujantis koncesijos sutartimi ir joje nustatytomis sąlygomis, koncesininkui suteikiamas leidimas vykdyti ūkinę veiklą, susijusią su plėtra, atnaujinimu, pakeitimu, remontu, valdymu, naudojimu, priežiūra, taip pat teikti viešąsias paslaugas. Šiuo atveju būtų pasitelktas investuotojas, suinteresuotas ne tik veiklos tęsimu, bet ir jos vystymu, nes tai atitiktų jo interesus, galimybės keisti veiklą, veiklos sąlygas yra apribojamos koncesijos sutartimi. Pasirinkus kitą nei privatizaciją modelį, valstybė nepraras nuosavybės teise turimo turto, galės ateityje jį susigrąžinti ir iš jo gauti pajamų.

     Be to, Lietuvos strateginių išteklių koncentravimas vienose privačiose rankose kelia grėsmę viešajam interesui, kadangi valstybė neturi svertų įtakoti privatų ūkio subjektą, ko vėlgi padėtų išvengti koncesija. Taip būtų dėl to, kad, kaip minėta, valstybės turtas nebūtų perleidžiamas, o pasibaigus koncesijai – sugrąžinamas valstybei.

 

 

Lietuvos žemės ūkio tarybos informacija