Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos žemės ūkio organizacijų atstovai Briuselyje politikams ir valdininkams pristatė bendrą deklaraciją
Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos žemės ūkio organizacijų atstovai Briuselyje politikams ir valdininkams pristatė bendrą deklaraciją, kurioje išdėstė savo poziciją dėl būsimos ES bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir daugiametės finansinės perspektyvos.
Iš Lietuvos pusės šią deklaraciją pasirašė Lietuvos ūkininkų sąjungos, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija ir Lietuvos žemės ūkio taryba. Taip pat joje – Estijos žemės ūkio ir prekybos rūmų, Estijos ūkininkų federacijos, Latvijos ūkininkų parlamento, Latvijos žemės ūkio kooperatyvų, Suomijos Centrinės žemės ūkio produkcijos gamintojų ir miškų savininkų sąjungos (MTK) atstovų parašai.
Plačiau apie tai rašo manoukis.lt čia.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas labai glaustai išsakė dvi pagrindines, iki minimumo supaprastintas mintis, adresuotas Europos Parlamento nariams ir Komisijos atstovei:
1. Kadangi užaugau su A. Diuma knyga "Trys muškietininkai" (tikėjausi, kaip ir daugelis iš ten buvusių), teigiau, kad tiesioginių išmokų vokų (pabrėžiau - vokų, o ne atskirų priemonių) konvergencija yra Europos Sąjungos institucijų garbės reikalas. Įrodymai, jog išmokų vokai yra neteisingai paskirstyti, buvo pateikti prieš 15 metų, todėl įrodinėti iš naujo nebereikia. Vieną laikotarpį atotrūkis buvo sumažintas viena trečiąja. Kitą - dar trečdaliu. Ir, nuėjus 2/3 kelio, staiga vienašališkai pareiškiama, kad išmokų konvergencija baigiasi 2027 metais. Neva, tai valstybių narių reikalas. Apsirūpinimas maistu yra svarbus klausimas. Bet ne mažiau svarbi yra garbė.
2. Išmokų mažinimas ir ribojimas pagal vieną kriterijų (faktiškai pagal deklaruojamą plotą) yra neteisingas. Taip, masto ekonomika yra svarbus faktorius, tačiau toli gražu ne vienintelis. Negalima lyginti didelio ūkio su vienu ūkininku. Žemės ūkio bendrovėse dirba daugybė žmonių. Tai sprendžia socialinius klausimus kaimo vietovėse, kurie ypač akcentuojami, o šitoj vietoj vėl užmirštami. Klimato sąlygos ar stichiniai reiškiniai, krizės ar kiti veiksniai tokiuose ūkio subjektuose paveikia ne vieno, bet daugybės žmonių likimus. To ignoruoti negalima ir į tai turi būti atsižvelgta, jeigu vis dėlto bus nuspręsta taikyti šią priemonę.
Pabaigoje pasakiau, jog kol kas man asmeniškai susidaro įspūdis, kad iš Briuselio aukštumų į Baltijos šalis žvelgiama tarsi į "DRIEŽO UODEGĄ" .
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos informacija