Po trejų metų konsultacijų Europos Komisija paskelbė Nitratų direktyvos vertinimą
Europos Komisijos atliktame Nitratų direktyvos vertinime (toliau - Vertinimas) daroma išvada, kad šis beveik 35 metų senumo teisės aktas (priimtas 1991 metų gruodį!) tebėra veiksmingas siekiant aplinkosaugos tikslų, o trūkumai daugiausia siejami su prastu įgyvendinimu visose ES valstybėse narėse.
Nors Vertinime daroma išvada, kad Nitratų direktyva (toliau - Direktyva) nustato bendrą reikalavimų ir veiksmų pagrindą visoms valstybėms narėms, o intervencijos nukreipiamos į tas sritis, kuriose tarša arba taršos rizika yra didžiausia, tuo pačiu Europos Komisija (toliau - EK) pripažįsta, jog galimybių supaprastinti tvarką ir sumažinti administracinę naštą ūkininkams yra. Juo labiau, kad EK, siekdama sumažinti administracinę naštą, š. m. liepos 3 d. priėmė patikslintus Europos tvarumo atskaitomybės standartus.
Todėl EK numato glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad nustatytų geriausias praktikas ir supaprastinimo galimybes įgyvendinant Direktyvą, nepakenkiant rezultatams. Ypatingas dėmesys bus skiriamas ūkininkavimo metodams, administracinės naštos mažinimui žemės ūkio produkcijos gamintojams ir maistinių medžiagų valdymo gerinimui ūkių lygmeniu, atsižvelgiant į vietos sąlygas.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija seniai kelia klausimus, kad Direktyvoje neatsižvelgiama į nūdienos realijas ir pokyčius, įvykusius Europos žemės ūkyje taikomose technologijose nuo Direktyvos priėmimo. Per tris su puse dešimtmečio Europos Sąjunga išsiplėtė, pasikeitė klimato sąlygos, vystėsi mokslinės žinios ir keitėsi ūkininkavimo praktika, o naujos technologijos dabar suteikia galimybių pasiekti aplinkosaugos tikslus taikant tikslingesnius ir efektyvesnius metodus.
Todėl Asociacija laikosi nuomonės, kad moderniems, pažangias technologijas diegiantiems ir naudojantiems ūkiams (tokiems, kokių dauguma yra Asociacijos narių), būtų galima padidinti kažkada Nitratų direktyva nustatytą 170 kg N ribą.
Būtina pažymėti, kad iki šiol atsakingos valstybės institucijos nereaguoja į Asociacijos raginimus apibrėžti, kas yra “įšalusi žemė”. Aiškiai neapibrėžti terminai ir reikalavimai leidžia kontrolieriams laisvai interpretuoti Direktyvos keliamus apribojimus ir priešingai nei teigiama, ne mažinama, o didinama administracinė našta.
Kartu paskelbti EK tarnybų darbiniai dokumentai vienareikšmiai liudija, kad pagal Direktyvą, 170 kg N ribojimas lauko lygmeniu nėra privalomas, o nustatytas tik ūkio lygmeniu. Tai reiškia, kad Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinto Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo 2 priedas yra perteklinio nacionalinio uolumo ar nepakankamo įsigilinimo į Direktyvos nuostatas rezultatas.
Asociacijos nuomone, tokiais sprendimais ne tik didinama administracinė našta, bet ir kuriamos naujos darbo vietos biurokratams. Juo labiau, kad tuose pačiuose dokumentuose nurodoma, jog Lietuvoje gyvulių tankumas yra vienas žemiausių ES ir siekia tik 0,25 SG/ha, arba 6,8 karto mažiau negu leidžiamas maksimalus gyvulių tankumas, todėl taršos nitratais rizika yra minimali.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos informacija