Skip to main content

Europos Komisija skiria 540 mln. EUR paramą ūkininkams, susidūrusiems su trąšų ir energetikos krize, kilusia dėl Artimųjų Rytų krizės

2026 m. liepos 17 d. Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas

Šiandien valstybės narės pritarė Europos Komisijos pasiūlymui sutelkti 540 mln. EUR finansinę paramą nuo Artimųjų Rytų krizės nukentėjusiems ūkininkams. Valstybės narės paskirstytą sumą naudoja labiausiai nukentėjusių ūkininkų ekonominiams nuostoliams, susijusiems su didesnėmis trąšų ir energijos sąnaudomis ūkyje, kompensuoti, daugiausia dėmesio skirdamos labiausiai paveiktiems sektoriams ir produktams.

Toliau pateikiami atitinkami nacionaliniai paketai:

Valstybė narė EUR
Belgija 7 032 700
Bulgarija 11 615 100
Čekija 10 874 400
Danija 10 428 900
Vokietija 60 262 900
Estija 3 144 200
Airija 15 381 900
Graikija 20 796 200
Ispanija 50 174 300
Prancūzija 107 117 200
Kroatija 4 915 100
Italija 45 599 200
Kipras 1 501 200
Latvija 5 502 800
Lietuva 9 788 000
Liuksemburgas 1 424 500
Vengrija 16 684 900
Мalta 1 119 200
Nyderlandai 14 895 200
Austrija 8 208 000
Lenkija 66 633 000
Portugalija 9 455 600
Rumunija 29 977 500
Slovėnija 2 712 200
Slovakija 6 577 200
Suomija 8 782 600
Švedija 9 396 000


Parama turėtų būti teikiama remiantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais ir neturėtų iškraipyti rinkos ar konkurencijos arba lemti kompensacijos permokos.

Valstybės narės gali papildyti šią ES paramą iki 200 proc. nacionalinėmis lėšomis. Siekiant užtikrinti šios neatidėliotinos priemonės veiksmingumą, ūkininkai turėtų kuo greičiau gauti finansinę paramą. Todėl valstybės narės turėtų paskirstyti pagalbą iki 2027 m. vasario 28 d.

Siekdamos reaguoti į atitinkamus ekonominius nuostolius, valstybės narės turėtų atsižvelgti į paramą, suteiktą pagal Laikinąją valstybės pagalbos sistemą dėl Artimųjų Rytų krizės (METSAF), kitas nacionalines ar Sąjungos paramos priemones arba privačias schemas.

Pagrindiniai faktai

Dėl Artimųjų Rytų krizės ES ūkininkai susiduria su didelėmis likvidumo problemomis, visų pirma dėl jos poveikio žemės ūkio gamybos sąnaudoms, visų pirma trąšoms ir energijai.

Būtina skubiai stabilizuoti padėtį ES sprendžiant likvidumo trūkumo, su kuriuo susiduria ūkininkai dėl šių labai didelių gamybos sąnaudų, problemą. Netolimoje ateityje sudėtingomis ekonominėmis sąlygomis Europos ūkininkai turės priimti sudėtingus sprendimus dėl kito 2027 m. derliaus sėjos sezono. Siekiant juos remti, būtina teikti tikslinę išskirtinę paramą labiausiai nukentėjusiems ūkininkams iš žemės ūkio rezervo. Tai suteiks neatidėliotiną likvidumo paramą ūkininkams prieš kitą gamybos ciklą ir padės išlaikyti žemės ūkio gamybą. 

Neatidėliotinos pagalbos priemonių rinkiniu siekiama teikti tikslinę išskirtinę paramą ES ūkininkams, kuriuos labiausiai paveikė Artimųjų Rytų krizės poveikis energijos ir trąšų kainoms. Ši iniciatyva yra vienas iš neatidėliotinų veiksmų, nustatytų 2026 m. gegužės 19 d. Komisijos priimtame Trąšų veiksmų plane.