Bendrovės kelias – „lašinukai“ sunkmečiui ir du žingsniai į priekį

Šakių r. Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės pirmininkas Petras Puskunigis sako, kad sėkmingai dirbti permainingoje rinkoje padeda ne vien ūkio mastas: svarbu turėti sukauptą rezervą, investuoti nuosekliai ir svarbiausius sprendimus priimti numatant bent du žingsnius į priekį.

Modernizacija Griškabūdžio žemės ūkio bendrovėje vyko nuolat, tačiau didžiausias plėtros šuolis prasidėjo 2016-aisiais. Tuo metu bendrovė priėmė sprendimą iš esmės pertvarkyti gyvulininkystę ir Katiliuose, plyname lauke, pastatyti naują modernų 700 vietų kompleksą.

Per 2016–2019 m. įgyvendintą projektą, kainavusį apie 5 mln. eurų, melžiamų karvių skaičius išaugo nuo maždaug 500 iki 1 300. Šiandien bendrovė laiko beveik 3 000 galvijų, dirba apie 1 700 ha žemės, o pienininkystė sudaro apie 80 proc. pajamų. Naujajame komplekse įrengta moderni 50 vietų GEA melžimo karuselė, senesnėse, taip pat rekonstruotose fermose naudojama „DeLaval“ įranga.

Vis dėlto šis sprendimas nebuvo priimtas spontaniškai. Gyvulininkystės pertvarkymo projektas buvo svarstomas maždaug penkerius metus. Pasak P. Puskunigio, buvo modeliuojamas ir kitas scenarijus – atsisakius gyvulininkystės, vietoj 90 darbuotojų būtų pakakę 14–20. Darbo vietų ir kaimo gyvybingumo išsaugojimas tapo pagrindiniu stimulu pienininkystę išlaikyti ir investuoti į jos ateitį.

„Dabar, esant tokio lygio bandai, tokiai jos kokybei ir produktyvumui, sprendimą atsisakyti gyvulininkystės įvardinčiau jau kaip nusikaltimą“, – sako P. Puskunigis ir džiaugiasi, kad net 14 bendrovės karvių yra tarp produktyviausių Europoje.

Ši investicija tapo ir vienu sunkiausių bendrovės išbandymų. Pradėjus statyti kompleksą, devintąjį statybų mėnesį pieno supirkimo kaina nukrito nuo 35 iki 23 ct/kg. Be to, statybos vyko labai šlapiais metais, todėl vadovas svarstė projektą stabdyti ir konservuoti. Galiausiai, sulaukus rangovų padrąsinimų ir palaikymo, nuspręsta darbus tęsti.

Šiandien, žvelgdamas į bendrovės plėtrą, P. Puskunigis didžiausią reikšmę teikia ne vien konkretiems investiciniams projektams, bet gebėjimui išgyventi laikotarpius, kai pajamos smarkiai svyruoja.

„Palyginti su praėjusių metų spaliu, dėl mažesnių kainų kas mėnesį gauname apie 200 tūkst. eurų mažiau. Pagal mūsų parduodamą pieno kiekį vieno cento pokytis reiškia maždaug 15 tūkst. eurų per mėnesį didesnes arba mažesnes pajamas. O perdirbėjai žaidžia – po pusę cento pameta kaip kaulą šuniukui. Nežinau, kiek ilgai toks tyčiojimasis gali tęstis. Didesnieji, kurie turi rezervų ir savotiškų „lašinukų“, dar gali atsilaikyti. Bet tiems, kurie tik pradeda, yra smulkūs arba dirba labai siaurai, dabar yra labai sunku“, – pastebi bendrovės vadovas.

Modernizacija – etapais

Tad naujausi investiciniai sprendimai bendrovėje jau priimami kitaip. Jei anksčiau bendrovė ryžosi dideliam šuoliui, dabar didesnius sumanymus skaido į etapus.

Vienas tokių pavyzdžių – pašarų ruošimo cecho modernizavimas. Prie jo pastatyti trys konusiniai ventiliuojami po 400 t talpos suomiški „Antti“ grūdų bokštai, o angare – trys mažesnės kvadratinės talpyklos (po 25 t), kuriose galima laikyti ir atskirti skirtingas žaliavas, jas patogiai paimti malti ir pašarams ruošti. Bokštų valdymas automatizuotas, o sistemos būklę ir pagrindinius procesus galima stebėti bei valdyti nuotoliniu būdu telefonu.

Šie bokštai – tik pirmasis didesnio modernizavimo etapo žingsnis. Bendrovė buvo suplanavusi atnaujinti visą grūdų ruošimo grandinę – seną džiovyklą, grūdų saugyklas, transportavimo ir kitą įrangą. Dėl sunkmečio pasirinktas mažesnės rizikos variantas: pirmiausia padaryti tai, kas tiesiogiai susiję su gyvulininkystės gamybos užtikrinimu.

Bendrovės vadovo tikinimu, paskutinė investicija turėjo būti maždaug penkis kartus didesnė. „Dabar riziką valdome investuodami mažesnėmis apimtimis, bet darome tai, kas jau tikrai būtiniausia“, – savo dabartinę investavimo strategiją apibūdina P. Puskunigis.

Jis pabrėžia, kad būtiniausių darbų sąrašą pirmiausia diktuoja gyvulių poreikiai: ankstesnis pašarų gamybos cechas ir jo pajėgumai paprasčiausiai tapo per maži. Bendrovė per savaitę gyvuliams šerti sunaudoja apie 120 t kombinuotųjų pašarų, o racionus gamina net iš 26 komponentų.

Dar viena svarbi Griškabūdžio ŽŪB modernizacijos kryptis susijusi su tuo, kas susidaro gyvulininkystės procese. Maždaug už 8 km nuo Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės fermų, Palubiuose, buvo įrengta biometano jėgainė, oficialiai atidaryta 2025 m. birželį. P. Puskunigis sako, kad pati bendrovė tokio projekto nebūtų įgyvendinusi – investicija buvo per didelė, bet atsirado investuotojai, kurie jėgainę pastatė. 

Visą straipsnį skaitykite žurnale „Mano ūkis“.

Šaltinis: žurnalas „Mano ūkis“; autorius: Gitana Kemežienė