Europos atsparumo didinimas stabdant biologinės įvairovės nykimą ir kuriant patikimą ir tvarią maisto sistemą
Briuselis, 2020 m. gegužės 20 d.
IP/20/884
Europos Komisijos - pranešimas spaudai
Šiandien Europos Komisija priėmė naują išsamią biologinės įvairovės strategiją, kuria siekiama grąžinti gamtą į mūsų gyvenimus, ir strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, kurios tikslas – sąžininga, patikima ir aplinkai palanki maisto sistema. Abi strategijos viena kitą sustiprina, jomis siekiama suvienyti gamtą, ūkininkus, įmones ir vartotojus kartu kurti konkurencingą tvarią ateitį.
Remiantis Europos žaliuoju kursu šiose strategijose siūloma didelio užmojo ES veiksmų ir įsipareigojimų, kuriais siekiama Europoje ir visame pasaulyje sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, o mūsų maisto sistemas pertvarkyti taip, kad jos taptų pasauliniu konkurencingo tvarumo ir žmonių bei planetos sveikatos ir visų maisto vertės grandinės dalyvių pragyvenimo šaltinių apsaugos standartu. COVID-19 krizė parodė, kokie pažeidžiami tapome dėl vis labiau nykstančios biologinės įvairovės ir kokia svarbi mūsų visuomenei gerai veikianti maisto sistema. Šiose dviejose strategijose pagrindinis dėmesys skiriamas piliečiams įsipareigojant didinti sausumos ir jūros apsaugą, atkurti nualintas ekosistemas ir įtvirtinti ES kaip tarptautinės lyderės poziciją tiek biologinės įvairovės apsaugos, tiek tvarios maisto grandinės kūrimo srityje.
Naująja biologinės įvairovės strategija siekiama kovoti su pagrindiniais biologinės įvairovės nykimo veiksniais, pvz., netausiu sausumos ir jūros naudojimu, gamtos išteklių pereikvojimu, tarša ir invazinėmis svetimomis rūšimis. Ši per pačią COVID-19 pandemiją priimta strategija yra vienas iš pagrindinių ES atsigavimo plano elementų ir bus labai svarbi siekiant užkirsti kelią būsimiems protrūkiams bei didinti atsparumą jiems. Be to, ji skubiai atvers verslo ir investavimo galimybių ES ekonomikai atgaivinti. Dar vienas strategijos tikslas – biologinės įvairovės aspektus įtraukti į bendrąją ES ekonomikos augimo strategiją. Strategijoje, be kita ko, siūloma nustatyti privalomus tikslus, padėsiančius atkurti pažeistas ekosistemas ir upes, gerinti saugomų ES buveinių ir rūšių būklę, grąžinti apdulkintojus į žemės ūkio paskirties žemę, mažinti taršą, žalinti miestus, stiprinti ekologinį ūkininkavimą bei kitą biologinei įvairovei palankią ūkininkavimo praktiką ir gerinti Europos miškų būklę. Joje pristatomi konkretūs veiksmai, kuriais siekiama, kad Europos biologinė įvairovė iki 2030 m. pradėtų atsigauti, be kita ko, bent 30 proc. Europos sausumos ir jūrų paversti veiksmingai valdomomis saugomomis teritorijomis ir bent į 10 proc. žemės ūkio paskirties žemės grąžinti biologine įvairove turtingų kraštovaizdžio elementų.
Gamtos apsaugos, tausaus naudojimo ir atkūrimo srityje numatyti veiksmai padės sukurti tvarių darbo vietų ir paskatins augimą, taigi atneš ekonominės naudos vietos bendruomenėms. Biologinei įvairovei apsaugoti iš įvairių šaltinių, įskaitant ES fondus ir nacionalinius bei privačius išteklius, bus skiriama 20 mlrd. EUR per metus.
Strategija „Nuo ūkio iki stalo“ bus sudarytos sąlygos pereiti prie tvarios ES maisto sistemos, kuria bus užtikrinamas aprūpinimas maistu ir galimybė maitintis sveikais iš sveikos planetos išteklių gautais produktais. Tai padės sumažinti ES maisto sistemos poveikį aplinkai ir klimatui ir sustiprinti jos atsparumą, taip apsaugant piliečių sveikatą ir ekonominės veiklos vykdytojų pragyvenimo šaltinius. Strategijoje nustatyti konkretūs ES maisto sistemos pertvarkymo tikslai, be kita ko, 50 proc. sumažinti pesticidų naudojimą ir jų keliamą riziką, bent 20 proc. sumažinti trąšų naudojimą, 50 proc. sumažinti ūkiniams gyvūnams ir akvakultūrai naudojamų antimikrobinių medžiagų pardavimą ir 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės naudoti ekologiniam ūkininkavimui. Joje taip pat siūloma plataus užmojo priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad sveikas maistas ES piliečiams būtų prieinamiausias pasirinkimas, įskaitant vartotojų informacijos apie sveikus ir tvarius maisto produktus poreikius atitinkantį ženklinimą.
Svarbų vaidmenį pereinant prie sąžiningesnės ir tvaresnės maisto sistemos atlieka Europos ūkininkai, žvejai ir akvakultūros produktų gamintojai. Kad jie galėtų diegti tvaresnę praktiką, remiantis bendra žemės ūkio politika ir bendra žuvininkystės politika jiems bus teikiama parama per naujus finansavimo kanalus ir pagal ekologines sistemas. Kai tvarumas taps Europos prekės ženklu, atsivers naujų verslo galimybių, o Europos ūkininkai ir žvejai įgis įvairesnių pajamų šaltinių.
Šios dvi strategijos sudaro Europos žaliojo kurso pagrindą, todėl jomis bus taip pat bus grindžiamas ekonomikos gaivinimas. Atsižvelgiant į COVID-19 krizę pažymėtina, kad šiomis strategijomis bus stiprinamas mūsų visuomenės gebėjimas atsilaikyti prieš būsimas pandemijas ir tokias grėsmes kaip klimato kaitos poveikis, miškų gaisrai, maisto stygius ir ligų protrūkiai, nes jomis siekiama remti tvaresnę žemės ūkio, žuvininkystės ir akvakultūros praktiką, taip pat apsaugoti laukinę gamtą ir kovoti su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais.
Strategijos taip pat apima svarbius tarptautinius elementus. Biologinės įvairovės strategijoje dar kartą patvirtinamas ES pasiryžimas rodyti pavyzdį suvaldant pasaulinę biologinės įvairovės krizę. Komisija sieks sutelkti visas išorės veiksmų ir tarptautinės partnerystės priemones siekdama 2021 m. Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijoje padėti kurti naują plataus užmojo Jungtinių Tautų pasaulinę biologinės įvairovės sistemą. Strategija „ Nuo ūkio iki stalo“ siekiama bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais skatinti visuotinį perėjimą prie tvarių maisto sistemų.
„COVID-19 krizė parodė, kokie pažeidžiami visi esame ir kaip svarbu atkurti žmogaus veiklos ir gamtos pusiausvyrą, – teigė už Europos žaliąjį kursą atsakingas vykdomasis pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas. – Klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimas kelia akivaizdų ir realų pavojų žmonijai. Žaliojo kurso pagrindą sudarančiose biologinės įvairovės strategijoje ir strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ kalbama apie naują, geresnę gamtos, maisto sistemų ir biologinės įvairovės pusiausvyrą, kuri padės apsaugoti mūsų žmonių sveikatą ir gerovę ir sykiu didinti ES konkurencingumą bei atsparumą. Šios strategijos yra labai svarbi mūsų pradedamos didžiosios pertvarkos dalis.“
„Turime žengti pirmyn ir ES maisto sistemą paversti tvarumo didinimo varomąja jėga, – ragino už sveikatą ir maisto saugą atsakinga Komisijos narė Stella Kyriakides. – Įgyvendinant strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ teigiamai keisis maisto gamybos būdai, pirkimo ir vartojimo įpročiai, o tai bus naudinga piliečių sveikatai, visuomenei ir aplinkai. Ja suteikiama galimybė užtikrinti, kad mūsų maisto sistemos nekenktų planetos gerovei, būtume patikimai aprūpinami maistu ir įgyvendintume europiečių norą džiaugtis sveikais ekologiškais produktais, tiekiamais laikantis sąžiningos prekybos principų.“
Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Komisijos narys Virginijus Sinkevičius pridūrė: „Gamta yra gyvybiškai svarbi mūsų fizinei ir psichinei gerovei, ji pasirūpina, kad būtų filtruojamas mūsų oras ir vanduo, reguliuojamas klimatas ir apdulkinami mūsų pasėliai. O mes elgiamės taip, lyg tai nebūtų svarbu, ir prarandame ją neregėtu greičiu. Šioje naujoje biologinės įvairovės strategijoje pasinaudojama ankstesniais darbais ir siūloma naujų priemonių, kurios padės mums siekti tikro visiems naudingo tvarumo. ES tikslas – apsaugoti ir atkurti gamtą, prisidėti prie ekonomikos atgaivinimo po dabartinės krizės ir vadovauti kuriant plataus užmojo pasaulinę sistemą, padėsiančią apsaugoti visos planetos biologinę įvairovę.“
Tolesni veiksmai
Komisija ragina Europos Parlamentą ir Tarybą pritarti šioms dviem strategijoms. Visi piliečiai ir suinteresuotieji subjektai raginami įsitraukti į plataus masto diskusijas.
Pagrindiniai faktai
Europos žaliojo kurso komunikate, kurį 2019 m. gruodžio 11 d. pristatė Ursulos von der Leyen vadovaujama Komisija, išdėstytas plataus užmojo veiksmų planas, kaip pereiti prie neutralaus poveikio klimatui žiedinės ekonomikos, kurioje ekonomikos augimas atsietas nuo išteklių naudojimo.
Europos žaliasis kursas grindžiamas plataus užmojo tikslu sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir pradėti ją atkurti pertvarkant mūsų maisto sistemas, keičiant miškų, žemės, vandens ir jūros naudojimo tendencijas ir pritaikant energetikos, miestų bei pramonės sistemas. Jame taip pat pabrėžiama lemiama kovos su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu svarba.
Platesnė informacija
Medžiaga spaudai
Klausimai apie biologinės įvairovės strategiją ir atsakymai į juos
Klausimai apie strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ ir atsakymai į juos
Informacijos apie biologinės įvairovės strategiją suvestinė
Informacijos apie strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ suvestinė
Informacijos apie biologinės įvairovės naudą verslui suvestinė
Informacijos apie naudą ūkininkams suvestinė
Informacijos apie bendros žemės ūkio politikos indėlį į Europos žaliąjį kursą suvestinė
Dokumentai
Biologinės įvairovės strategija
Strategija „Nuo ūkio iki stalo“
Kartu su strategija „Nuo ūkio iki stalo“ skelbiami dokumentai
Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl BŽŪP reformos ir žaliojo kurso sąsajų
Kartu su strategija „Nuo ūkio iki stalo“ skelbiamus dokumentus galima rasti čia.
- Gyvūnų gerovės teisės aktų tinkamumo patikros veiksmų gairės
- Tausiojo pesticidų naudojimo direktyvos įgyvendinimo ataskaita
- Pesticidų teisės aktų vertinimo pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą ataskaita
- Ataskaita dėl maistingumo ženklinimo pakuotės priekinėje dalyje
Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl Teiginių apie maisto produktų maistingumą ir
sveikatingumą reglamento vertinimo
-
Vyriausiųjų mokslinių patarėjų grupės nuomonė „ Tvarios maisto sistemos kūrimas. Perėjimas nuo
maisto kaip prekės prie maisto kaip bendros gėrybės“
Svetainės
Europos žaliasis kursas
Biologinė įvairovė
„Nuo ūkio iki stalo“