Š. m. gegužės 20 d. įvyko Copa-Cogeca Politikos koordinavimo komiteto posėdis, kurio pagrindinė tema - Komisijos priimtos „Biologinės įvairovės sugrąžinimo“ ir „Nuo lauko iki stalo“ strategijos

Copa-Cogeca pranešimas spaudai.

 

Europos ūkininkai ir žemės ūkio kooperatyvai perspėja dėl pavojaus, keliamo strateginiams ES apsirūpinimo maistu, žemės ūkio konkurencingumo ir pajamų iš žemės ūkio interesams

Šiandien (2020-05-20) Europos Komisija pristatė dvi labai ambicingas strategijas. Jų sėkmė priklausys nuo vietos veikėjų: ūkininkų, miškų savininkų ir jų kooperatyvų. Prieš imantis bet kokių teisėkūros veiksmų, turi būti atliktas išsamus, nepriklausomas pradinis poveikio vertinimas. Europos ūkininkams, miškų savininkams ir jų kooperatyvams reikia alternatyvų, kad jie galėtų pasiekti plataus užmojo tikslus, nenaikinant jų pragyvenimo šaltinių ir Europos kaimo vietovių ekonomikos. Aklas požiūris sukels pavojų maisto saugumui, Europos žemės ūkio konkurencingumui ir ūkininkavimo pajamoms, kurioms jau padarė didelį poveikį COVID-19 krizė.

Tik laikantis nuoseklios ES politikos ir pakankamo finansavimo, žemės ūkio ir miškininkystės veikla gali būti tęsiama, prisidėdama prie skirtingų ES tikslų: užtikrinti aprūpinimą maistu ir jo saugumą, tiekti žaliavas atsinaujinantiems energijos šaltiniams ir užtikrinti darbo vietas žmonėms kaimo vietovėse, tuo pat metu taikant aplinkai ir biologinei įvairovei draugiškas praktikas bei kovojant su klimato kaita. COVID-19 krizė ir su ja susiję ekonominiai sunkumai mums parodė, kad ES negali sau leisti sukelti pavojų savo maisto gamybai.

„Mes norime tęsti savo kelią link aplinkai draugiškesnio žemės ūkio ir investuoti daugiau. Tačiau šiose strategijose to siekiama klaidingu būdu. Jos išreiškia bendrą puolimą prieš Europos žemės ūkį. Tikslai nėra sprendimai. Siekiant produktyvaus, konkurencingo ir efektyviai išteklius naudojančio žemės ūkio, mums reikia bendradarbiavimo, bet ne naujų reikalavimų. Be to, šiuose strategijos dokumentuose nepakankamai atsižvelgiama į būtinas korekcijas po COVID-19. Tolesnės aplinkos ir klimato apsaugos išlaidos neturi būti užkraunamos vien tik žemdirbiams. Tai sąlygotų europos maisto gamybos permetimą į trečiąsias šalis ir, svarbiausia, - didžiulį apleistų žemės ūkio valdų skaičių Europos Sąjungoje,“ - kalbėjo „Copa“ prezidentas Joachim Rukwied.

BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS STRATEGIJA. Komisijos tikslas - sukurti daugiau saugomų teritorijų sumažins ES žemės ūkio produkcijai ir miškininkystei naudojamus plotus. Kartu su aukštu galimu žemės apleidimo procentu ir griežtesniais apribojimais kai kuriose, jau saugojamose teritorijose, 10% žemės ūkio naudmenų išėmimas iš gamybos turės rimtų socialinių-ekonominių pasekmių ir padarinių aplinkai. Tikėtina, kad ES perkels savo aplinkos pėdsaką į trečiąsias šalis, tuo darydama spaudimą biologinei įvairovei karštuosiuose pasaulio taškuose.

Kad ES žemdirbių bendruomenė apsvarstytų ir galėtų pritarti labiau saugomoms sritims, yra būtinos teigiamos paskatos ir dalyvavimo principas „iš apačios į viršų“. Bet kokia apsaugos forma ar priemonės turi atsižvelgti į tvarų žemės naudojimą, taip pat į regionines ir vietos ypatybes. Vietoj naujos biurokratijos ir apribojimų turime skatinti investicijas, grindžiamas inovatyviomis ir prieinamomis technologijomis bei geriau funkcionuojančia ir sąžiningesne žemės ūkio ir maisto tiekimo grandine.

Vertinant biologinės įvairovės būklę, reikia atsižvelgti į tai, kad žemės ūkis ir miškininkystė negali įtakoti daromo išorinio poveikio ekosistemoms, tokio kaip: klimato kaita, dirvožemio sandarinimas, infrastruktūros plėtra, invazinės svetimos rūšys, plėšrūnai, brakonieriavimas. Todėl kol galima įrodyti, jog buvo dedama pakankamai pastangų tikslams pasiekti, atsižvelgiant į turimus išteklius, ūkininkai ir miško savininkai neturi būti kaltinami, jeigu  tikslai nebus pasiekti.

NUO ŪKIO IKI STALO STRATEGIJA.  Žemdirbiai yra pirmieji maisto gamintojai ir, kartu su savo kooperatyvais, pagrindiniai veikėjai, siekiant tvaresnės maisto sistemos. Teisės aktų pasiūlymai, pagrįsti šia strategija, turėtų padėti sumažinti nepalankias konkurencines sąlygas, kurios šiuo metu egzistuoja dėl gamybos būdų už ES ribų, ir apsaugoti aukštus, tarptautiniu mastu pripažintus Europos standartus.

„Mums, ūkininkams ir žemės ūkio kooperatyvams, turėtų būti suteiktos priemonės ir politinis tikrumas, būtini investicijoms, pagrįstoms ES vidaus ir išorės prekyba. Kalba eina ne tik apie ES finansinę paramą investicijoms, bet taip pat ir joms palankios, skatinančios aplinkos kūrimą. Europos ūkininkams ir žemės ūkio kooperatyvams reikia alternatyvių technologijų, geriau veikiančios, teisingesnės maisto grandinės ir glaudesnių ryšių su vartotojais. Pačių ūkininkų kooperatyvai yra geriausi šių investicijų partneriai,“ - pabrėžė  „Cogeca“ prezidentas Ramonas Armengolis.

Todėl Europos ūkininkai ir žemės ūkio kooperatyvai ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad būsimos „Nuo ūkio iki stalo“ strategijos tikslai būtų paremti išsamiu žemės naudojimo sektoriaus poveikio vertinimu ir tinkamomis konsultacijomis su socialiniais partneriais. Tai yra ypatingai svarbu kalbant apie trąšų ir augalų apsaugos produktų, antimikrobinių medžiagų naudojimą, gyvūnų gerovės taisykles. Siūlydama ekologinius tikslus, Komisija privalo atsižvelgti į bendrą socialinį ir ekonominį poveikį, kylantį dėl paprastai mažesnio ekologinės produkcijos derliaus, rinkų realijų ir derlingumo sumažėjimo, trūkstant būtinų priemonių. Visų šių problemų kontekste esame nusivylę dėl to, kad ES maisto saugumos observatorijos steigimas nebėra įtrauktas į komunikatą.

Skatinti subalansuotą mitybą ir sveiko, tiek gyvūninės, tiek augalinės kilmės šaltinių maisto  vartojimą yra būtina. Europos ūkininkų bendruomenė palaiko bet kokias vartotojus skatinančias priemones laikytis mitybos, užtikrinančios jų gerą sveikatą. Todėl bet koks maisto produktų ženklinimas etiketėmis ir mitybos gairės turėtų būti pagrįsti mokslu ir vengiama supaprastinto požiūrio, kuris gali būti klaidinantis. Šiuo atžvilgiu tokiose iniciatyvose reikėtų atsižvelgti į didžiausią žemės ūkio produktų teikiamą gyvybinę maistinę vertę, įskaitant ir gyvūninės kilmės maisto produktus, kurių indėlio į sveiką mitybą negalima nuvertinti. Skaidrumas, ypatingai dėl maisto kilmės, taip pat yra labai svarbus.

BŽŪP. Kaip patvirtina Komisijos svarstymai, taip pat paskelbti šiandien,  BŽŪP suteikia tinkamą pagrindą Europos lygmeniu nustatytiems siekiams paremti. BŽŪP išmokos ir kriterijai, išdėstyti sąlygiškumo taisyklėse, tokie kaip: integruotas kenkėjų valdymas, gyvūnų gerovė, maisto sauga, antimikrobinių medžiagų naudojimas ir kraštovaizdžio ypatybės, pasiekia 6.5 milijonų ūkininkų. Tai rodo, kad BŽŪP turi daugiausia galimybių paveikti ūkininkų priimtus sprendimus. Valstybių narių nustatyti tikslai nacionaliniuose BŽŪP strateginiuose planuose turėtų atsižvelgti į tai, todėl koncentruotis ne tik į Europos „Žaliojo susitarimo“ siekius, bet taip pat įvertinti tai, kas jau pasiekta. Pavyzdžiui, nuo 1990-ųjų Europos žemės ūkis sumažino išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas daugiau kaip 20%, gamybai tuo pačiu metu išaugus 25%.


Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija

Tilto g. 35-6, 01101 Vilnius

Tel. +37052122248
El. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

A/S LT334010042400033443
Luminor bankas, Banko kodas 40100

Visos teisės saugomos LŽŪBA © 2020