J. Sviderskis: aplinkosauginiai reikalavimai mus „užsmaugs“

Po padangų gaisro Alytuje, „Grigeo“ nuotekų skandalo ir kitų šalyje įvykusių aplinkosauginių incidentų, atsakingos institucijos griežtina šią sritį reglamentuojančius teisės aktus. Kai kurie iš jų įsigalios jau nuo kitų metų pradžios.

Taip vadinamasis „Klaipėdos paketas“ neaplenks ir žemės ūkio, todėl naujų taršos mokesčių neišvengs ir žemdirbiai.

Pavyzdžiui taršos mokesčiu bus apmokestinami asmenys, kurie žemės ūkio veiklai naudoja ne keliais judančius mechanizmus, bus griežčiau vykdoma gyventojų skundų dėl blogų kvapų kontrolė, stebima kaip vykdomi kiti aplinkosauginiai reikalavimai.

Žemės ūkio bendrovių asociacijos gen. direktorius Jonas Sviderskis sako, kad mokesčių, patikrinimų, baudų ir dabar netrūksta.

„Už vandenį mokestis yra mokamas, traktorių registravimo mokestis už galią, vėl koks taršos mokestis atsiras. Kvapai sakykime, nuo 8 vienetų iki 5 padarė. Velnią ten susigaudysi, – pasakoja J. Sviderskis. Nepakeliamos baudos tiek už vandens sunaudojimą, tiek už kitas pražangas. Atrado nukritusias mėšlo šakes lauke – nufotografuoja, surašo aktus – iš degtuko priskaldo vežimą, siunčia mokėjimo agentūrai, kad nuoskaitas daryt ir panašiai“.

Žemdirbiai ir aplinkosaugininkai nesusikalba?

Ambicingus iššūkius ekologiniam žemės ūkiui kelia ir ES Žaliasis kursas, kuris apims Europos klimato įstatymą, žiedinės ekonomikos veiksmų planą, biologinės įvairovės ir „Nuo ūkio iki stalo“ strategijas. Deklaruojama, kad Žaliasis kursas siekia suvienyti gamtą, ūkininkus, įmones ir vartotojus.

„Mūsų ūkininkavimas jau dabar subalansuotas, – tikina J. Sviderskis. Tyrimus absoliučiai visus darome, nes jeigu mes aklai piltume trąšas, kuo bandoma kartais manipuliuoti, ir augalų apsaugos priemones, tai mes seniai būtume subankrutavę. Trąšos ir augalų apsaugos priemonės labai daug kainuoja“.

„Padėtis tikrai yra sudėtinga. Jeigu kitos šalys bando pakovoti, tai mūsų valdininkėliai absoliučiai nusiteikę prieš žemės ūkį ir mes vieni žemdirbiai, kai visi totaliai ant tavęs puola, tikrai neatlaikysim, – nuogąstauja žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas. Jie mus užsmaugs, jei nebus šalies institucijų, premjero ir kitų šalies vadovų trinktelėta kumščiu į stalą – nieko nebus“.

Tie visi reikalavimai, tikrai papildoma našta, – pritaria ir Ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas. Ateina ES Žalias kursas, priimti kitokie reikalavimai. Visa tai reikalauja papildomų sąnaudų. Visi nori kad viskas būtų padaryta, atitiktų europinius reikalavimus, bet apie lėšas niekas nekalba“.

Pirmiausiai, pasak J. Talmanto, reikėtų kalbėti apie pinigus. Jeigu priimami reikalavimai, turi būti numatytos ir lėšos jiems įgyvendinti. Aplinkosauginiai reikalavimai, anot ūkininkų sąjungos vadovo, didėja 2 kartus, o finansai, deja, ne.

„Manau tam turi būti skirta atskira eilutė ir manyčiau ne iš Kaimo plėtros programos, o iš Aplinkos, iš Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos ministerijų – visos lėšos kai sueis tada galim sėsti ir kalbėtis, iki šiol nebuvo rimtai kalbama, – sako J. Talmantas. Finansavimas lyg ir yra, bet kai pasižiūri – transportas, pramonė ir žemės ūkis  teršia praktiškai vienodai, po 30 proc., o kai pasižiūri į pinigus, tai mums nori duoti 1 mlrd 600 mln, o visi kiti pasiima po 4 mlrd ir daugiau. Tai vienodai terši, vienodai turi būti ir finansai paskirstyti“.

J. Talmantas sako, kad be pinigų ūkininkams įvykdyti aplikosauginių reikalavimų –neįmanoma, o baudos – labai didelės.

„Baudos dabar tokios, kad gavus gali būti paskutiniai tavo ūkininkavimo metai, todėl niekas nenori rizikuot ir stengiasi“.

 

Agroeta.lt informacija


Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija

Tilto g. 35-6, 01101 Vilnius

Tel. +37052122248
El. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

A/S LT334010042400033443
Luminor bankas, Banko kodas 40100

Visos teisės saugomos LŽŪBA © 2020