Macijauskas: Siūlau baigt žemės ūkio gamybą ir nebeteršti gamtos!

Aušrys Macijauskas, ūkininkas 

Neseniai išgirdau vienos ekonomistės pamąstymus, kad gal būt Lietuvoje reiktų maisto gaminti tik tiek, kiek reikia vidaus vartojimui. Ir pagalvojau, o kodėl gi ne.

Juk žemės ūkis yra vienas didžiausių atmosferos ir aplinkos teršėjų pasaulyje. Dėl padidėjusios galvijų populiacijos, sintetinių trąšų naudojimo ir intensyvaus žemės dirbimo baigia ištirpti paskutiniai Alpių ledynai ir klimato kaitos pokyčiai jau tapo negrįžtamais. Norint išgelbėti pasaulį reikia skubiai mažinti žemės ūkio produktų gamybą. Lietuvoje iš tikro galėtume pasigaminti tik tiek, kiek reikia vidaus vartojimui, o tai leistų bent 2 milijonus hektarų palikti gamtai, paversti pelkėmis, šlapynėmis, krūmynais ir miškais.

Taip pat ir baldų reiktų gaminti tik tiek, kiek reikia mums lietuviams. Didžiausia nesąmonė kirsti savo išpuoselėtus miškus ir viską atiduoti „ikėjoms“. Nebekiltų klausimų dėl sengirių ir kitų vertingų miškų kirtimo. Jei dar pridėjus miškus, kuriuos pasodintume apleistoje žemės ūkio paskirties žemėje (tuose 2-juose mln. ha) taptume viena miškingiausių valstybių pasaulyje – miškai užimtų 80 proc. Lietuvos teritorijos.

Suprantama, kad sumažėjus žemės ūkio intensyvumui ir gamybos apimtims nebereiktų ir tiek trąšų. Tiek Kėdainių, tiek ir Jonavos chemikai turėtų sumažinti savo gamybą atitinkamai 95 ir 90 procentų. Juk tikrai neprotinga gaminti trąšas eksportui, o visą taršą, atsirandančią jų gamybos metu, palikti Lietuvoje. Gamyklos galėtų dirbti tik 4-5 savaites per metus ir tik tomis dienomis, kai vyrauja vakarų vėjas, kad didžiąją taršos dalį išneštų iš Lietuvos ir iš Europos Sąjungos teritorijos.

Sumažėjus žemės ūkio, miškų ir chemijos pramonės gamybos apimtims nebereiktų ir tiek transporto šiai produkcijai išvežti. Čia vėl būtume laimėtojai, nes sunkusis transportas irgi ženkliai prisideda prie klimato pokyčių. Beveik trečdalis visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų į atmosferą, tenka sunkiajam transportui. Taigi ir vėl „win win“ situacija – ir keliai atsilaisvintų ir atmosfera švaresnė būtų.

Drastiškai sumažėjus transportui, naftos produktų irgi tiek nebereikėtų. Mažeikių naftininkai pagaliau gautų progą atsipūsti, o tai dirba (o tuo pačiu ir teršia) dieną naktį 4-iomis pamainomis.

Čia vėlgi – labiausiai laimėtų Klaipėda. Nes uždarius žemės ūkį, chemijos pramonę, transportą nebereiktų ir tos Klaipėdos nelaimės – uosto. Žmonės nebegali apsikęsti triukšmo ir dulkių kurių priežastis uoste vykdomi krovos darbai. Klaipėda taptų vienu švariausių miestų Europoje, o uostas būtų tik tiek reikalingas, kiek reiktų atplaukiantiems kruiziniams laivams su tūkstančiais turistų aptarnauti. Aišku, labai gaila, kad per pandemiją daug tų kruizinių laivų supjaustė, nes niekas nebeplaukia, bet pandemijai praėjus, tikėtina, kad kruizų turizmo šaka sparčiai atsistatys. Jei pavyktų tokią žaliojo kurso programą Lietuvoje įgyvendinti visi būtume laimingesni.

Gyventume švarioje aplinkoje, mūsų sąžinė būtų švari, nes žinotume, kad neteršiame atmosferos ir pasaulis žūsta tikrai ne dėl mūsų kaltės, valgytume tik lietuvišką maistą ir nereiktų išleisti beprotiškų pinigų visokioms alyvuogėms, krevetėms, supelijusiems sūriams ir rūgštiems (praktiškai negeriamiems) vynams iš visokių prancūzijų, italijų ir ispanijų. O ir tų pinigų per daug nebūtų. Net ir tie, kurie visgi užsimanytų tų abejotinų produktų, tai juk neturėtų nei už ką nusipirkti, nei būtų kam tuos produktus atveža. Dirbtume visi tik 2-3 dienas per savaitę ir tik po 4 valandas. Vėl išpopuliarėtų kolektyviniai sodai ir daržiukai (kaip fainai būdavo..). Žmonės galėtų dienų dienomis vaikščioti po miškus, rinkti uogas, grybus. Nesuprantu, kodėl iki šiol niekas nesiėmė tos programos įgyvendint? Tik šnekos: teršia, teršia, teršia. Tai uždarykim vieną kartą viską po velnių ir gyvenkim laimingai ir švariai!

Straipsnį portale delfi.lt rasite čia.

 

Piliečio Jono Sviderskio komentaras:

Pratęsiant gerb. A. Macijausko mintį apie persitvarkymą kaime ir žemės ūkyje, reikėtų paminėti, kad problemų gyvulininkystėje - karvių išvežime nebus. Šiuo metu kaimynai lenkai, gaudami paramą galvijų pirkimui, jas išveš gana greitai. O jei dar užsienio reikalų ministras nuotoliniu būdu kolegos lenko paprašytų, tai pakaktų gero pusmečio, na gal metų. Tuo išspręstume keletą problemų:

  1. Žemdirbiai gautų pajamų ir taip ženkliai padidintų šalies prekių vartojimą, tame skaičiuje ir šnapso.
  2. Atsilaisvintų pastatai ir nebereikėtų už karvidėse generuojamas komunalines atliekas mokėti komunalinių atliekų mokesčio.
  3. Atsilaisvintų pinigai, skiriami kaimo kelių tvarkymui. Tiesa, jų nedaug, bet vis tiek. Juos būtų galima nukreipti jau 30 metų nepabaigiamam reprezentaciniam magistralės Vilnius-Kaunas remontui. Įgyvendinsime dvipolio idėją.
  4. Būtų galima tęsti praktiką sumokėti šiluminininkams už miestų daugiabučių šildymą žemdirbiams skirtais pinigais.
  5. Pinigus, skirtus gyvulininkystei, būtų galima nukreipti iš Baltarusijos perkamų nendrinukių įsigijimui, papildomai prie 7 mln. eurų, nes jų mylimame chemizuotame ūkyje per daug privisę.
  6. Svarbus dalykas – atlaisvintume pieno perdirbimo pramonę ir valdžios žmones nuo nesibaigiančių rinkos paieškų.
  7. Stambius ir smulkius raguočius (jaučius ir avis) būtų galima laisvai paleisti į nebedirbamas ir apželiančias krūmais erdves. Taip būtų sudarytos sąlygos vilkų populiacijai plisti bei praplečiama gamtinė įvairovė.
  8. Labai svarbu:

    • žemės ūkio ministro kėdė taptų labai geidžiama. Būtų galima skelbti konkursą su kasmetine rotacija. Asmuo, norintis ją užimti, turėtų turėti europinę (europarlamentinę ir kt.) patirtį ir būti dirbęs ekonominės pakraipos kolegijoje
    • aplinkos ministerija su visais regioniniais ir vilniniais aplinkos apsaugos departamentais būtų panaikinama. Gamtos nuo gamtos juk nebesaugosi. O ir taisyklių, kaip didesnes baudas išrašyti, nebereikės ruošti.
    Būtų galima įteisinti ir medžioklę su kardais.

 


Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija

Tilto g. 35-6, 01101 Vilnius

Tel. +37052122248
El. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

A/S LT334010042400033443
Luminor bankas, Banko kodas 40100

Visos teisės saugomos LŽŪBA © 2020