Kamuolys – Lietuvos pusėje! Lietuvai rekomenduoja daugiau atsižvelgti į mažesnes pajamas gaunančius ūkius, prekinius paliekant podukros vietoje. Mūsų teisė – galvoti savo galva (straipsnis laikraštyje "Ūkininko patarėjas")

Europos Komisija (EK) paskelbė valstybėms narėms skirtas individualias rekomendacijas, kurios turėtų joms padėti parengti bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) strateginius planus – nustatyti pagrindines sritis, kurioms kiekviena valstybė narė turėtų skirti daugiausia dėmesio ir taip prisidėti prie konkrečių Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo.

Tokia, be abejo, skaidresnė praktika, taikoma pirmą kartą, yra sveikintina. Suprantama, trialogo (Europos Parlamento, Europos Tarybos, EK) derybos dėl galutinės BŽŪP po 2020 m. reglamento versijos tik prasidėjo ir nemaža dalis teisės akto projekto nuostatų tikrai pasikeis. Tačiau vis dėlto verta pasidomėti, kaip EK vertina kiekvienos valstybės narės pateiktą stiprybėmis, silpnybėmis, galimybėmis, grėsmėmis pagrįstą padėties analizę ir nustatytus poreikius, į kuriuos būtina atsižvelgti. Juolab įdomu stebėti, kaip kiekvienos valstybės narės atveju skirtingai interpretuojamos tos pačios reglamento (tiesa, dar projektinės) nuostatos ir išskiriami prioritetai. Kartu su rekomendacijomis EK pateikė trumpą kiekvienos valstybės narės žemės ūkio sektoriaus ir kaimo vietovių padėties analizę, siedama ją su BŽŪP ir Žaliojo kurso tikslais.

EK pripažįsta žemės ūkio sektoriaus svarbą Lietuvos ekonomikai ir užimtumui, jam tenkančią reikšmingą vietą eksporto struktūroje. Nepaisant klimato, ligų sukėlėjų ir kitų veiksnių keliamos rizikos, aplinka žemės ūkio gamybai vystyti vertintina kaip palanki. Analizuodama pokyčius, EK pastebi, kad produktyvumas ir pajamos 2005–2018 metais didėjo, tačiau artėjimas prie ES vidurkio buvo per lėtas ir yra ženklų, jog pernelyg pasikliaujama plotine parama. EK taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog, didėjant investicijoms, žemės našumas nebuvo toks, kokio tikėtasi. Neakivaizdiniu būdu prisijungiant prie dialogo dėl BŽŪP reformos ir Žaliojo kurso įgyvendinimo Lietuvoje, reikia pastebėti, kad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES) žemdirbiai didelę paramos ir nuosavų lėšų dalį skyrė neproduktyvioms investicijoms, kuriomis per labai trumpą laiką turėjo prisitaikyti ir įgyvendinti ES standartus bei reikalavimus.

Tenka pakartoti ir nemalonią tiesą, jog šalies žemdirbiams skiriama plotinė parama yra mažiausia ir iki šiol gerokai atsilieka nuo ES vidurkio. Be to, nuo 2015 m. Briuselis dar labiau padidino plotinę paramą, įvesdamas perskirstymo išmoką, kuri nesiejama nei su produktų tiekimo vartotojams užtikrinimu, nei su klimato kaitos mažinimu ir pan.

Rekomendacijų struktūra atitinka Komisijos reglamento 5 ir 6 straipsniuose įvardytus bendruosius ir konkrečius BŽŪP tikslus. Šį kartą apsiribosime pirmuoju bendruoju tikslu – „skatinti, kad žemės ūkio sektorius būtų pažangus, atsparus bei įvairialypis ir užtikrintų aprūpinimą maistu“, apimančiu tris konkrečius tikslus:

a) remti perspektyvias ūkio pajamas bei ūkių atsparumą visoje ES ir taip užtikrinti geresnį aprūpinimą maistu;

b) labiau orientuotis į rinką ir didinti konkurencingumą, daugiau dėmesio skiriant moksliniams tyrimams, technologijoms ir skait­meninimui;

c) gerinti ūkininkų padėtį vertės grandinėje.

Taigi, paprastai kalbant, žemės ūkio pažanga ir atsparumas gali būti pasiekiamas didinant paramą pajamoms, stiprinant konkurencingumą ir gerinant ūkininkų padėtį maisto grandinėje.

Kurios grupės priemonės kaip prioritetinės rekomenduojamos Lietuvai? Kokius prioritetus pasirinko kitos ES valstybės narės?

EK pateiktoje analizėje daroma išvada, kad Lietuvai reikia toliau tobulinti gamybos (žemės ūkio) sistemas. Atrodytų, jog tokiame kontekste prioritetas didinti labiau į rinką orientuotą konkurencingumą peršasi savaime. Tačiau EK mano kitaip ir rekomenduoja: „Gerinti mažesnes pajamas gaunančių ūkių, ypač mažesnių, turinčių didesnį vystymosi potencialą, gyvybingumą, tikslingiau ir efektyviau paskirstant tiesiogines išmokas, visų pirma taikant papildomą perskirstomąją pajamų paramą tvarumui užtikrinti. Gerinant paskirstymą, turėtų būti atsižvelgiama į paramos pajamoms indėlį bendram kaimo vietovių gyvybingumui.“

Konkurencingumo didinimas EK rekomendacijose yra antroje vietoje, trečioje paliekamas padėties maisto grandinėje stiprinimas ir kooperacija, nors analizėje konstatuojama didžiulė perdirbimo pramonės ir mažmeninės prekybos sektorių koncentracija, kai tuo pat metu pripažįstama, jog kooperacijos lygis Lietuvoje yra vienas žemiausių ES, o pripažintų gamintojų organizacijų šalyje nėra.

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad prioritetinis tikslas gerinti ūkių gyvybingumą, didinant paramą pajamoms, rekomenduojamas daugumai ES valstybių narių. Tačiau anaiptol ne visoms.

Kaimyninei Lenkijai siūlomas kitoks receptas. Mūsų kaimynams svarbiausias prioritetas – pasiekti didesnį žemės ūkio maisto produktų konkurencingumą ir produktyvumą, remiant investicijas ir finansines priemones, atsižvelgiant į faktinius poreikius, plėtros potencialą ir iššūkius, susijusius su didesniu tvarumu. Tad būsimuoju laikotarpiu kolegų lenkų žemdirbių ambicijos tik didės.

Danijai EK rekomenduoja pirmiausia stiprinti labiau į rinką orientuotą konkurencingumą. Čekijai taip pat. Suomijai patariama didinti žemės ūkio sektoriaus pajamas ir pelningumą, skatinant produktyvumą didinančias investicijas. Švedijai – imtis menko našumo augimo ir žemės ūkio pajamų bei gamybos mažėjimo, ypač gyvulininkystės sektoriuose, problemų sprendimo, teikiant tinkamą investicinę paramą, kad būtų išlaikyta maisto gamyba ir užtikrintas žemės ūkio patrauklumas. Portugalijai patariama skatinti į rinką orientuotą ūkio valdymą ir didinti vidutinį ekonominį ūkio dydį ir produktyvumą, geriau organizuojant sektorių. Analogiškas receptas teikiamas ir Ispanijai – visų pirma skatinti į rinką orientuotą ūkio valdymą ir didinti ūkio konkurencingumą, būsimą valstybės paramą sutelkiant į perspektyvių, į rinką orientuotų ūkių kūrimą ir konsolidavimą bei ūkio kapitalo investicijų skatinimą.

Airija, Slovakija kaip prioritetinį uždavinį užsibrėžė stiprinti žemdirbių padėtį maisto grandinėje.

EK pranešime spaudai teigiama, kad rekomendacijos nėra privalomos. Tad, kaip EK atstovai mėgsta sakyti, dabar kamuolys yra Lietuvos pusėje. Belieka laukti, koks požiūris nugalės Lietuvoje ir kokiomis prioritetinėmis Nacionalinio strateginio BŽŪP po 2020 m. plano priemonėmis bus numatoma siekti pažangaus, atsparaus, įvairialypio, užtikrinančio aprūpinimą šalies visuomenę maistu ir prisidedančio prie gerovės valstybės kūrimo žemės ūkio sektoriaus plėtros.

Eimantas PRANAUSKAS

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas

 

Straipsnį rasite čia.


Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija

Tilto g. 35-6, 01101 Vilnius

Tel. +37052122248
El. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

A/S LT334010042400033443
Luminor bankas, Banko kodas 40100

Visos teisės saugomos LŽŪBA © 2020