Privilegijų anatomija (straipsnis laikraštyje "Ūkininko patarėjas")

Jau ketvirti metai, kai nuo vadinamos skėtinės organizacijos – Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) – po ilgų svarstymų atsiskyrė prekinius ūkius vienijančios žemdirbių savivaldos asociacijos ir įkūrė Lietuvos žemės ūkio tarybą (LŽŪT). Jos steigėjai akcentuoja, kad organizacija yra išlaikoma vien tik narių lėšomis, tad tai yra nesąžininga, palyginti su ŽŪR, kurių veikla dosniai remiama valstybės.

Dualumas yra normalu

Agropolitikos ir agroekonomikos sprendimų priėmėjų akyse LŽŪT ir ŽŪR išsakomos pozicijos šiandien yra vienodai svarbios. Atstovai lygiomis teisėmis kviečiami dalyvauti svarstant žemės ūkiui ir kaimui svarbius klausimus Seimo komitetuose, Žemės ūkio ir kitose ministerijose.

Lietuva – ne vienintelė šalis, kurioje žemdirbių savivaldos organizacijos telkiasi į skirtingus susivienijimus. Ryškių pavyzdžių yra ir Europos Sąjungos (ES) lygiu. Šalių narių ūkininkų interesus gina ne vien Europos žemės ūkio organizacijų susivienijimas COPA-COGECA. Pieno gamintojai yra susitelkę į Europos pieno tarybą (EMB), kurios įtaka taip pat niekas neabejoja, jos veikla ir rengiamos akcijos yra plataus masto.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas pastebi, kad tokių didelių ir įtakingų organizacijų Europoje, kurios nesišlieja prie COPA-COGECA, yra dešimtys. Siekti visus suvienyti į vieną sistemą nėra protinga – istorinė atmintis neleidžia pamiršti, kuo tai gresia. „Asociacijų įvairovė, nuomonių įvairovė, argumentuotos diskusijos yra siekiamybė, nes tokiose diskusijose gimsta tiesa. Konkurenciją tarp organizacijų matau kaip teigiamą dalyką. Daug kas sako, kad valdžia tuo naudojasi, žemdirbiai neturi vienos nuomonės. Reikia suprasti, kad vienos nuomonės ir negali būti, visada vieni žemdirbiai lenks į vieną pusę, kiti – į kitą. Yra įvairiausių poreikių. Nieko nuostabaus, kad yra kelios organizacijos, čia nėra nieko blogo“, – „Ūkininko patarėjui“ teigia A. Macijauskas.

Situacija gali keistis

LŽŪT atstovai Jonas Vilionis, Petras Puskunigis ir Ignas Jankauskas 2020 m. vasario mitinge Briuselyje.

LŽŪT atstovai sako, kad durys sugrįžti į ŽŪR galimai nėra užtrenktos visam laikui. Pirmasis LŽŪT pirmininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas Jonas Talmantas primena, kodėl Taryba buvo įkurta: Rūmuose sprendžiant klausimus nebuvo atsižvelgiama į visą žemės ūkį apimančias didžiąsias organizacijas (Ūkininkų sąjungą, Žemės ūkio bendrovių asociaciją, Grūdų augintojų asociaciją, Pieno gamintojų asociaciją), sprendimus lemdavo administracijos vadovai.

„Atsiskyrimas brendo 2–3 metus, ir vieną kartą buvo priimtas sprendimas kurti LŽŪT. Tam buvo daromos kliūtys, Registrų centre kažkas užblokavo pirmąjį mūsų pavadinimą – Lietuvos žemės ūkio ir maisto taryba (paskui mes išsiaiškinome, „kur šaknys“, kieno tai pastangos). Taip pavadinime neliko žodžio „maisto“ – tapome Žemės ūkio taryba“, – pasakoja J. Talmantas.

Keturių didžiausių organizacijų pasitraukimas iš ŽŪR (vėliau prisijungė dar šešios asociacijos), pasak steigėjų, nebūtinai yra visam laikui. Galimybė vėl susivienyti būtų priimtina visoms asociacijoms tapus lygiavertėms, ŽŪR persitvarkius, nutarus demokratiškai organizuoti rinkimus, tokius, kuriuose dalyvautų visi Lietuvos žemdirbiai, kiekvienas rajonas į suvažiavimą siųstų savo išrinktus delegatus, o pirmininko rinkimai būtų slapti. Ne taip, kaip įvyko 2018 m., kai renkant ŽŪR  pirmininką, delegatus ne tik įdėmiai stebėjo administracija, bet jie buvo ir demonstratyviai filmuojami – šiukštu, jei pakels ranką ne už reikiamą kandidatą.

Atstovavimas – jautrus reikalas

Skėtinių organizacijų požiūriai kai kada sutampa. Antai prieš porą metų LŽŪT Seimo Kaimo reikalų komitete inicijavus diskusiją apie būtinybę mažinti administracinę naštą žemės ūkiui į darbo grupę aktyviai įsitraukė, siūlymus teikė visos savivaldos organizacijos, buvo sudarytas net 50 puslapių apimantis konkrečių pasiūlymų sąrašas. Dabar siūloma tą darbą atnaujinti.

Tačiau labiau akį rėžia konflikto taškai, „apsišaudymas“ viešojoje erdvėje. LŽŪT priekaištauja Rūmams dėl visuomenės, politikų, o kartais ir ES pareigūnų klaidinimo siunčiant prieštaringas žinutes ir taip kenkiant žemdirbių interesams. 2018 m. su ŽŪR pritarimu buvo sumažintas tiesioginių išmokų vokas – lėšos perkeltos kaimo plėtros priemonėms. Tai susilpnino aukščiausių šalies vadovų pozicijas derybose dėl tiesioginių išmokų konvergencijos. Tarybos narius šokiravo bei papiktino ir daugiau ŽŪR vadovų veiksmų – pritarimas visiškam glifosato uždraudimui, naujų mokesčių žemės ūkiui įvedimui ir kt.

LŽŪT atstovauja įvairiems žemės ūkio sektoriams. Per bendrus kas mėnesį rengiamus posėdžius Taryba gvildena daugeliui narių bei ne tik jiems rūpimus klausimus. Artimiausiame nuotoliniame posėdyje – diskusija dėl Europos žaliojo kurso su komisaru Virginijumi Sinkevičiumi, europarlamentarais. Su ŽŪM atstovais numatyta diskutuoti dėl paramos priemonių žemės ūkiui, „dekonstruojamo“ Ateities ekonomikos DNR plano, žemės ūkio atsigavimo fondo.

Šiuo metu, kai rengiami ateities veiklai itin svarbūs sprendimai, kaimo plėtros priemonės, vėl siūloma naikinti akcizo lengvatą žymėtam dyzelinui, ypač svarbus aktyvus žemdirbių interesų atstovavimas.

LŽŪT steigėjai siekia atkreipti dėmesį, kad ŽŪR nebūtinai išreiškia žemdirbių nuomonę. „Labai gaila, kad viena organizacija labai stipriai finansuojama, bet nelabai kam atstovauja, gal tik 10–15 proc. žemės ūkio srities, o LŽŪT – 80–85 proc. žemės ūkio veiklą atstovaujančių organizacijų“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras Puskunigis.

ŽŪR tai kategoriškai neigia. Viešai deklaruojama, kad Rūmai atstovauja visus Lietuvos žemdirbius ir kaimo žmones, jų interesų atstovavimas ir bendradarbiavimas – kertiniai ŽŪR veiklos aspektai, o žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo didinimas, ūkininkavimo sąlygų pertvarkymo skatinimas yra viena iš svarbiausių misijų.

Tema dar neužversta

LŽŪT nariai pasiryžę tęsti kovą dėl tiesioginių išmokų (TI) suvienodinimo ES. Svarstoma galimybė bylinėtis Europos Teisingumo teisme (ETT). Šiuo metu, kaip „Ūkininko patarėjui“ patvirtino LŽŪT nariai, konsultuojamasi su advokatais. Jie gilinasi į pateiktus argumentus bei oficialius dokumentus, pagal kuriuos Lietuvai buvo pažadėta žemdirbiams užtikrinti tokio pat dydžio tiesiogines išmokas, kokias gauna senosios šalys narės, vertina galimybes laimėti tokią bylą. Tai būtų antrasis atvejis, kai Lietuvos žemdirbių savivaldos ginčas su Europos Komisija sprendžiamas teisme. 2015 m. ETT paskelbė verdiktą Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos inicijuotoje byloje dėl 2012 m. ūkiams pritaikytos vadinamosios išmokų moduliacijos: išmokos buvo „numoduliuotos“ neteisėtai.

Nors dėl TI suvienodinimo pasiekta didelė pažanga, Baltijos šalių ūkininkai ir toliau bendrojoje rinkoje yra mažiau konkurencingi, palyginti su senosiomis ES šalimis.

Be samdomų darbuotojų

Šiuo metu LŽŪT pirmininkauja Lietuvos pieno gamintojų asociacija (LPGA). Steigėjų sprendimu organizacijos vadovai kasmet keičiasi rotacijos principu. Taip išvengiama ginčų dėl lyderystės, kolegialiai dalijamasi atsakomybės ir pareigų našta. LPGA pirmininkas Jonas Vilionis atkreipia dėmesį, kad dirba visuomeniniais pagrindais: „Esu visuomenininkas, nė euro negaunu už savo darbą. Kiek visokių reglamentų, direktyvų reikia perskaityti, dalyvauti posėdžiuose… O aš juk turiu savo ūkį.“

Ketvirtus metus aktyviai veikianti organizacija iki šiol neturi nė vieno samdomo darbuotojo. Anot J. Vilionio, labai reikalingi etatiniai specialistai. Jau kuris laikas svarstyta, kad reikalingos patalpos – pagaliau LŽŪT turi porą kabinetų, juos nuomosis iš VDU Žemės ūkio akademijos.

Vien iš nario mokesčio išsilaikanti Taryba, lygindama turimas veiklos sąlygas su Rūmais, tvirtina, kad padėtis jų atžvilgiu yra nesąžininga.

Paramos gavėjų dešimtuke

ŽŪR turi erdvius istorinius rūmus su automobilių stovėjimo aikštele, garažais, sale, kurių neišnaudoja, patalpas siūlo nuomotis. Be Kauno, administracija turi „kambariuką“ Vilniuje. Rūmuose dirba beveik septynios dešimtys apmokamų darbuotojų. Vienintelė visuomeninė organizacija žemės ūkio sektoriuje, kurios veiklą reglamentuoja atskiras įstatymas, yra viena didžiausių paramos gavėjų, patenka į pirmąjį jų dešimtuką.

Nacionalinės mokėjimo agentūros viešinamais duomenimis, šis pareiškėjas 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu įgyvendino 21 projektą pagal įvairias KPP programos priemones („Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“, „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“, „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“, priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“), 9 – pagal nacionalinėmis lėšomis finansuojamas priemones („ES atstovavimo finansavimas“, „Ūkininkų ir kitų asmenų, užsiimančių žemės ūkio veikla, konsultavimas“, „Žemės ūkio parodų, prekybos mugių, bendruomeniškumą kaime skatinančių renginių ir konkursų organizavimo ir / arba dalyvavimo juose finansavimas“, „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“).

„Ūkininko patarėjo“ šaltinių duomenimis, 2019 m. ŽŪR įgyvendino 13 projektų, kurių apimtis siekė 2,6 mln. Eur. Iš valstybės biudžeto lėšų pagal Žemės ūkio ministerijos programą „Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros skatinimas“ žemdirbių savivaldai stiprinti skirta 444 tūkst. Eur, iš ES fondų lėšų – 1,4 mln. Eur, valstybės biudžeto lėšų – per 108 tūkst. Eur (pagal Asociacijų, vienijančių asmenis, užsiimančius žemės ūkio ir miškų ūkio bei alternatyviąja veikla, narystės Europos Sąjungos ir (arba) kitose tarptautinėse organizacijose mokesčio mokėjimo ir veiklos, susijusios su atstovavimu jose, finansavimo taisykles – 61,5 tūkst. Eur; pagal Pagalbos veislininkystei taisykles – 46,8 tūkst. Eur). Be to, ŽŪR įgyvendina 1,1 mln. Eur vertės projektą „Šernų populiacijos valdymas afrikinio kiaulių maro kontrolei“ pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vykdomą priemonę „Ikiprekybiniai pirkimai“.

Sąžiningas derybų laukas

Žemdirbių visuomenininkų branduoliui atstovaujančios LŽŪT steigėjai atkreipia dėmesį į problemą, iškylančią dėl nelygių veiklos sąlygų.

„Kai steigėmės, buvo nuostata, kad išsilaikysime patys. Mes išsilaikome, tačiau sulaukiame priekaištų iš kitų narių, kam reikalingi ŽŪR. Gaudami valdžios finansinį palaikymą, jie yra politikų dešinioji ranka, balsuoja taip, kaip reikia politikams“, – teigia J. Talmantas.

Jo teigimu, neturi būti taip, kad vienos žemdirbių organizacijos finansuojamos, kitos – ne: „Turime būti vienodai finansuojami, tada būsime lygūs, o sprendimus priimsime ne tokius, kokių kam nors reikia, o tokius, kokie, mūsų nuomone, yra teisingi atstovaujant žemdirbiams, žemės ūkio produktų gamintojams. Taryba taip ir daro, o Rūmai groja taip, kaip užsako pinigų kapšo savininkas.“

Pirmasis Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) bandymas keisti nusistovėjusią tvarką buvo praėjusio pasėlių deklaravimo sezono naujovė – siūlymas pareiškėjams nuo kiekvieno deklaruojamo hektaro skirti po eurą kuriai nors asociacijai. Naujovę Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) sveikino, o Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) jai kategoriškai nepritarė.

Eurai įstrigo 

Pareiškėjų paaukoti nuo jiems priskaičiuotos tiesioginių išmokų sumos eurai asociacijų iki šiol nepasiekė. Pavedimai buvo sustabdyti. Dėl to žemdirbių savivaldos organizacijos ir jų nariai susidūrė su keblumais, juolab kad nemaža dalis asociacijų yra priėmę sprendimą tokiu būdu joms paskirtas lėšas pripažinti kaip nario mokestį.

Taip yra nutaręs ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) suvažiavimas. Asociacijos direktorius Eimutis Bičius „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad jų organizacijos nario mokestis yra kaip tik toks – euras nuo hektaro, todėl ir buvo nutarta nario mokesčiu pripažinti pareiškėjų savanoriškai paskirtą tiesioginių išmokų (TI) dalį. Kilo problema, kaip identifikuoti pareiškėjus, nes duomenų apsaugos reikalavimai Nacionalinei mokėjimo agentūrai neleidžia atskleisti informacijos apie tokius asmenis. Teko savo narių prašyti, kad jie patys pasakytų, jog aukojo. Dabar viskas stringa. Sąskaitoje susidarė nario mokesčio trūkumas ir nežinia, kaip dabar elgtis tiems LPGA nariams, kurie netiesiogiai tą mokestį yra paskyrę deklaruodami pasėlius ir kitus plotus.

Pagrindinis lėšų šaltinis

Kaip ir ne vienai kitai asociacijai, pienininkams nario mokestis yra pagrindinis organizacijos veiklai vykdyti reikalingų lėšų šaltinis. LPGA įsipareigojimų bei rūpesčių dabar turi daugiau nei paprastai, nes pirmininkauja Lietuvos žemės ūkio tarybai.

Reikia pripažinti, kad asociacija, kaip ir kitos žemės ūkio bei alternatyvios veiklos organizacijos, gauna šiek tiek pinigų iš nacionalinio biudžeto – tarptautinei veiklai. Paramos priemonei „Asociacijų narystė ES ir kitose tarptautinėse organizacijose mokesčių mokėjimo ir atstovavimo finansavimas“ 2020 metams ŽŪM asignavo 326,9 tūkst. Eur, šis krepšelis buvo skirtas iš viso 21 organizacijai. Kompensuojamas narystės tarptautinėse organizacijose mokestis, kelio­nės ir pan.

Teks laukti teismo sprendimo

Kodėl sustabdyti mokėjimai, LPGA sužinojo tik gruodį: 1 Eur/ha teisėtumą aiškinsis teismas.

Dėl norminio administracinio akto – žemės ūkio ministro Andriaus Palionio pernai balandžio 8 d. pasirašyto įsakymo „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių“ teisėtumo, taip pat dėl šių taisyklių 13 skyriaus ir kai kurių punktų tuometis Seimo narys ir Seimo Kaimo reikalų pirmininkas Andriejus Stančikas į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT) kreipėsi pernai rugpjūtį.

Kol bus baigta nagrinėti byla, pareiškėjų įvairioms asociacijoms paaukotos lėšos liks įšaldytos. Neatmestina, kad tokia padėtis gali užtrukti.

LPGA direktorius E. Bičius svarstė: jeigu teismas pripažintų ministro įsakymą neteisėtu, pinigai veikiausiai būtų sugrąžinti pareiškėjams, tačiau asociacijai vis tiek tektų prašyti šių žmonių sumokėti nario mokestį.

Norminės bylos esmė

Nuasmenintame Seimo nario pareiškime teismui nurodoma, kad ginčijamos taisyklių nuostatos priimtos nepaisant nepritarimo jų projektui. Vyriausybės pavedimu ekspertinį vertinimą atlikusi Teisingumo ministerija konstatavo, kad taisyklių 13 skyrius nesuderinamas su ES teisės aktų nuostatomis. Nesutikimo argumentus ministerijai raštu pateikė 36 asociacijos, vienijančios žemės ūkio veiklos subjektus.

„Skundžiamame įsakyme įvardytas siekis stiprinti žemdirbių savivaldą yra deklaratyvus. Susidaro įspūdis, kad iš tiesų siekiama sudaryti sąlygas gauti finansavimą tam tikroms asociacijoms, kurios, kaip teigiama ŽŪM rašte, „iš tiesų atstovauja žemdirbių interesams“. Kitos asociacijos, susijusios su žemės ūkio veikla, tačiau neatitinkančios ŽŪM projektu nustatytų diskriminacinių kriterijų, nepagrįstai laikomos žemdirbių interesams neva neatstovaujančiomis organizacijomis“, – teigiama pareiškime.

Be kita ko, atkreipiamas teismo dėmesys, jog esą diskriminacijos požymių galima įvelgti, kai ŽŪM atrinko 84 asociacijas, galimas TI išmokų dalies gavėjas: Lietuvos ristūnų sporto sąjunga bei Lietuvos arklių augintojų asociacija į sąrašą įtrauktos, tačiau Žemaitukų augintojų asociacija – ne. Į pastarosios paklausimą esą ŽŪM nepateikė argumentų, „kokiais objektyviais kriterijais remiantis vienos arklių augintojus vienijančios asociacijos laikomos atitinkančios nurodytus reikalavimus, o kitos – ne“. Esą pažeistas ir lygiateisiškumo principas, kišamasi į asociacijų veiklą – skunde išvardyta ir daugiau galimų pažeidimų prašant teismą įvertinti ŽŪM įsakymo teisėtumą.

Rugsėjo 25 d. nutartimi LVAT apsiėmė ištirti naujosios taisyklių redakcijos 13 skyriaus ir atskirų punktų teisėtumą, nuostatų atitiktį galiojantiems teisės aktams. 

Už teisingą principą

Nepaisant iškilusių kliūčių, LŽŪT atstovai savo požiūrio nekeičia – reikalinga naujesnė bei skaidresnė savivaldos rėmimo schema. „Ūkininko patarėjui“ komentuodamas padėtį, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Petras Puskunigis apgailestavo, kad teismui apskųstas praėjusios kadencijos žemės ūkio ministro A. Palionio įsakymas, kuriuo pareiškėjams pasiūlyta paremti organizacijas skiriant 1 Eur nuo deklaruojamo hektaro, dėl to žmonių savanoriškai skirtos lėšos nepasiekė asociacijų.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas pabrėžė, kad ne valdžia, o patys žemdirbiai turi spręsti, ką ir kiek paremti. „Kiekvienas žemdirbys turi teisę skirti tam tikrą sumą pinigų asociacijai, kuri, jo nuomone, geriausiai atstovauja jo interesams. To principo turime siekti. Jei praėjusiais metais taikyta sistema prieštarauja kažkuriam įstatymui, niekas netrukdo, įstatymą galima pataisyti ar pasiūlyti tokį rėmimo modelį, kuris atitiktų įstatymą“, – teigė jis. Pasak „ŪP“ pašnekovo, jeigu pirmasis bandymas buvo nelabai vykęs, nereiškia, kad pastangų reikia atsisakyti.

Kaip „Ūkininko patarėjui“ teigė LŽŪT steigėjai, jie pasisako ne už kokį nors konkretų žemdirbių savivaldos organizacijų rėmimo modelį, o už patį principą – lėšos turi būti skirstomos teisingai ir solidariai. Principas taikytinas tiek finansavimui iš nacionalinio biudžeto, tiek ir nutarus valstybės lėšomis neremti asociacijų.

„Galima sugalvoti įvairių schemų: pagal narių skaičių ar turimą plotą, gyvulių skaičių… Bet ne taip, kad vienos asociacijos gauna finansavimą, kitos – ne. Jei valstybė mano, kad pinigų iš valstybės biudžeto skirti nereikia, turi būti modelis, kad kiekvienas žemdirbys galėtų skirti dalį lėšų, net ir tiesioginių išmokų“, – įžvalgomis dalijosi LGAA pirmininkas A. Macijauskas.

Už efektyvesnį lėšų investavimą

Dabartinis LŽŪT pirmininkas LPGA vadovas Jonas Vilionis akcentavo kitą žemdirbių savivaldai ne mažiau aktualią problemą – biudžeto ir ES lėšų panaudojimas žemdirbiams mokyti. Europos žaliasis kursas žemės ūkiui kelia naujų iššūkių, susijusių su skaitmenizacija, aplinkos taršos mažinimu. J. Vilionis tvirtino, kad būtina tobulinti esamą ūkininkų mokymo ir konsultavimo sistemą, lėšas investuoti efektyviau, atėjo laikas atsisakyti ir „buterbrodinių“ seminarų.

LŽŪT pirmininko nuomone, kartu būtina didinti žemės ūkio gamybos efektyvumą. Daug kalbama apie augančią žemdirbių mokymo, konsultavimo reikšmę, bet reikėtų pripažinti, kad pažangai itin svarbios ir žemdirbių organizacijos. Mat ūkininkus telkiančios asociacijos geriausiai žino, kokios mokymų temos reikalingos. Tad būtų geriausia sutarti dėl tam tikro konsultavimo krepšelio, kuris eitų paskui ūkininką per asociacijas, o ŽŪM tikslinį finansavimą pagal asociacijų paraiškas skirtų atsižvelgdama į tų organizacijų skaitlingumą.

Asociacijos, pasak J. Vilionio, galėtų kviestis aukščiausios kvalifikacijos lektorius iš VDU Žemės ūkio akademijos, LSMU Veterinarijos akademijos, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos ar net iš užsienio mokslo įstaigų. Gyvulių augintojams aktualu gyvulių produktyvumas, sveikatingumas, šėrimas, mėšlo tvarkymas ir panašūs dalykai, augalininkams rūpi kitos temos. Anot LŽŪT pirmininko, jei būtų galimybė pačioms asociacijoms siūlyti mokymo planus ir kviesti norimus mokslo laipsnį turinčius lektorius, ūkininkai gautų tikrąją naudą, stiprėtų mokslo ir gamybos sąveika.

Kol kas neformalūs pokalbiai

Pastaruoju metu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nuotoliniu būdu susitiko su daugeliu asociacijų. LŽŪT narius neformalūs pokalbiai nuteikė optimistiškai.

„Dėl LŽŪT finansavimo dalykų su ministru oficialiai nešnekėjau. LGAA susitikime ministras minėjo, kad dabartinė savivaldos finansavimo tvarka, jo manymu, netikusi“, – pastebėjo LGAA pirmininkas A. Macijauskas. Jo žodžiais, svarbu, kad būtų noras tartis, diskutuoti, tuomet visiems priimtinas sprendimas tikrai bus rastas.

Pokalbiai dėl LŽŪT keliamų problemų kol kas neformalūs, o žemės ūkio ministro patarėjas Algirdas Igorius „Ūkininko patarėją“ tikino, kad dėl „žemdirbių savivaldos organizacijų rėmimo su jų atstovais, žemdirbiais kol kas nediskutuojama“.

Iniciatyvos lieka iniciatyvomis

„Ūkininko patarėjas“ kreipėsi į ŽŪR, prašydamas pakomentuoti, kaip ŽŪR vertina kelių pastarųjų metų susidariusį dualistinį žemdirbių atstovavimą valdžios institucijose, kokius mato ateities santykių raidos scenarijus, kokia ŽŪR pozicija dėl asocijuotų struktūrų rėmimo – tvarka yra gera ar ją reikėtų tobulinti, kaip vertina LŽŪT siekimą peržiūrėti ūkininkų konsultavimo finansavimo tvarką, ar pritartų, kad ūkininkai turėtų savo „krepšelius“.

Sulaukėme ŽŪR pirmininko Arūno Svitojaus komentaro. Plačiai pristatęs ŽŪR veiklą, jis aiškino (kalba netaisyta):

„…Manau, kad buvusio žemės ūkio ministro 2020 metais pasirašytas įsakymas dėl galimybės euru nuo hektaro paremti žemdirbių asociacijas prieštarauja ne tik Lietuvos, bet ir ES teisės aktams. Jau šiandien pilna ginčų ir tarp ūkininkų, ir tarp bendrovių, kad šios nenori mokėti asociacijoms nario mokesčio, nes jau parėmė tam tikras asociacijas deklaruodamos pasėlius. Šis buvusio ministro įsakymas įnešė daug sumaišties, ir kiek žinau, dar nė viena asociacija nėra gavusi į savo sąskaitas šių lėšų. Taigi, tikėtina, kad tai kas neteisėta, negali būti teisinga.

Atsakant į Jūsų paskutinį paklausimą – dėl konsultavimo, tai vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-243 „Dėl Ūkininkų ir kitų asmenų, užsiimančių žemės ūkio veikla, konsultavimo išlaidų finansavimo taisyklių patvirtinimo“ galimi pareiškėjai  –  ūkininkų ir kitų asmenų, užsiimančių žemės ūkio veikla, konsultavimo veikla užsiimantys ūkio subjektai arba jų grupės, veikiančios jungtinės veiklos sutarties pagrindais. Visi ūkininkai, norintys gauti konsultavimo paslaugą savanoriškai pildo paraišką ir teikia ją pasirinktai konsultavimo institucijai. Visos galimybės teikti konsultacijas ir dalyvauti projektinėje veikloje yra užtikrintos, vadovaujantis žemės ūkio ministerijos tvarka ir „krepšeliai“ yra ūkininkų rankose. Todėl norintys teikti konsultacijas ūkininkams tiesiog turi susipažinti su konsultavimo taisyklėmis, akredituoti specialistus pagal kompetencijas, patobulinti kvalifikaciją, pasirengti konsultavimo temas aktualias žemdirbiams ir kitiems žemės ūkio veiklos subjektams, pasiruošti konsultavimo medžiagą ir suvienijus jėgas pradėti darbą.“

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė

 

Straipsnį rasite čia ir čia.


Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija

Tilto g. 35-6, 01101 Vilnius

Tel. +37052122248
El. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

A/S LT334010042400033443
Luminor bankas, Banko kodas 40100

Visos teisės saugomos LŽŪBA © 2020