Seimo Kaimo reikalų komitetas pasiūlė ministrams atšaukti įsakymo „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ galiojimą

Vakar, trečiadienį, Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) išreiškė vieningą nepritarimą, kad nuo šių metų būtų įvesti pertekliniai mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosauginiai reikalavimai, ir ministerijoms rekomendavo juos atšaukti.

Aplinkos ir žemės ūkio ministrų (tuomet laikinai ėjusių pareigas) įsakymas „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“, kuriuo griežtinami mėšlo tvarkymo reikalavimai, ūkininkų bendruomenėje sukėlė pasipiktinimų audrą. Skundai pasipylė ir į KRK narių pašto dėžutes.

KRK kreipėsi į Aplinkos (AM) ir Žemės ūkio ministerijas (ŽŪM) su prašymu pateikti paaiškinimus dėl įsakymo priėmimo aplinkybių.

Seimo komitetas dar iki posėdžio parengė nutarimo projektą, kuris, kaip teigė KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis, buvo iš anksto derinamas ir su ŽŪM bei AM vadovais. Klausimas aiškus, tačiau parlamentarai bei posėdžio svečiai vis tiek nekantravo išsakyti savo požiūrį. Svarstė, kas kaltas, kad aprašo pakeitimai buvo patvirtinti ne iki galo juos suderinus su žemdirbių savivalda, o įtvirtinti reikalavimai nepragrįsti ES teisės aktais: kur matyta, kad žemdirbiui būtų uždrausta žiemą tvarkyti mėšlą – vežti jį į laukus. Tai kliūtis racionaliai skirstyti darbus, o aiškinimai, kad toks draudimas būtų naudingas aplinkai, žemdirbius ir piktina, ir juokina.

 Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė neigė, esą įsakymas skubotas ir nederintas. „Projektas buvo derintas 1,5 metų, buvo trys projektų derinimo etapai“, – aiškino ji. Viceministrė neigė, kad griežtesni aplinkosauginiai reikalavimai nėra pagrįsti, esą ES naujieji reikalavimai įpareigoja ieškoti aukštesnių standartų, dėl to sutampa ir mokslininkų nuomonė. Aprašo pakeitimų iniciatyva buvusi iš ŽŪM pusės, po Europos Audito Rūmų vizito. Be to, šalis skatinama imtis papildomų veiksmų pagal bendrosios žemės ūkio politikos strateginį planą… „Rimtų argumentų, kodėl reikėtų atšaukti įsakymą, nematome“, – patikino AM atstovė.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis neiškentė: „Žemdirbiams atsibodo demagogijos, kurias ne pirmus metus girdim.“ Teiginiai, kuriais paremtos mėšlo tvarkymo naujovės, pasak jo, rodo su tuo dokumentu dirbančių valdininkų visišką nekompetenciją. LŽŪBA kreipėsi į Europos Komisiją (EK) ir sulaukė paaiškinimo: taip, mėšlas teršia, tačiau jo tvarkymo reikalavimai yra valstybės narės teisė.

Oponuojančiai diskusijos krypčiai neleido išsiplėtoti ir KRK pirmininkas V. Pranckietis, AM atstovams replikavęs: „Rekomendacijas pavertėte įsakymu, tai yra argumentas jį atšaukti.“ Pateikė ir kitą įtikinamą argumentą, kodėl šis įsakymas neturėtų galioti: žemės ūkis Lietuvoje iš tiesų mažiausiai prisideda prie vandenų taršos. Per laikotarpį, kai gyvulių skaičius sumažėjo per pusę, vandenų tarša tiek pat padidėjo.

Tad KRK rekomendavo AM ir ŽŪM atšaukti netinkamai suderintą 2020 m. gruodžio 9 d. įsakymą, pasiūlė dėl mėšlo tvarkymo aplinkosauginių reikalavimų išaiškinimo kreiptis į EK.

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė

 


Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija

Tilto g. 35-6, 01101 Vilnius

Tel. +37052122248
El. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

A/S LT334010042400033443
Luminor bankas, Banko kodas 40100

Visos teisės saugomos LŽŪBA © 2020