Rūpi naujas sezonas, dar labiau – kas bus paskui (ukininkopatarejas.lt - apie kovo 5 d. vykusią nuotolinę konferenciją žemės ūkio specialistams)

Už slenksčio – naujas darbų ir rūpesčių sezonas. Ką jam paruošė valdžia? Dar labiau rūpi horizonte ryškėjanti nauja daugiametė finansinė perspektyva. Atsakymų bandyta ieškoti ir probleminius klausimus spręsti Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) žemės ūkio specialistams surengtoje nuotolinėje konferencijoje.

Kas keisis šį sezoną?

Išgirsti naujausią informaciją iš pirmų lūpų labai svarbu, ypač šiuo metu, kai sklando kartais prieštaringos žinios, yra netikrumo bei abejonių dėl žemės ūkio veiklos perspektyvos.

LŽŪBA prezidentas Petras Puskunigis pastebėjo, kad renginiu siekė sukviesti svarbiausią grandinę, išgirsti naujoves, įstatymų, taisyklių pakeitimus. Taip pat rūpi, kaip keisis žemės ūkio veiklos reglamentavimas, įvertinus žaliąjį kursą, nes kai kuriais opiais klausimais nematyti aiškios pozicijos. Vyriausybė kalba apie gamybos skatinimą. Tačiau kaip tai vyks praktiškai?

Žemdirbiui svarbiausi – Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK), Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT), Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (ŽŪIKVC), Valstybinės darbo inspekcija (VDI).

Naujovės kiekvieną sezoną

Naujovių, kurias būtina žinoti aktyviai veiklą vykdantiems žemdirbiams, pažeria kiekvienas sezonas. Kasmet koreguojami pasėlių deklaravimo terminai ir tvarka. Šiemet pakeitimų, tiesa, nebus daug. Deklaravimo sezonas prasidės jau balandžio 12 dieną. Kartu bus priimamos paraiškos gauti paramą už nykstančių senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimą. Šiek tiek koreguojamos taisyklės pareiškėjams. Pavyzdžiui, deklaruojantiesiems pievas aktualu, kad vėl atsiranda draudimas žolę mulčiuoti, o daugiametes pievas bus reikalaujama išlaikyti (suarus pateikti nuotraukas NMA, pareikalavus – suarti); deklaruojant plotus tiesioginei paramai vėl nebus galimybės skirti savanoriškos paramos ūkininkus vienijančioms asociacijoms.

Kaip informavo VMVT vadovai Darius Remeika ir Vidmantas Paulauskas, institucija tęs įprastus darbus, tačiau yra ir naujovių. Nuo balandžio 1-osios įsigalioja naujasis Gyvūnų sveikatos reglamentas, pagal kurį didinama gyvūnų laikytojų atsakomybė už gyvūnų užkrečiamųjų ligų prevenciją, biosaugą. VMVT nuo šių metų yra užsibrėžusi efektyvinti gyvūnų užkrečiamųjų ligų, gerovės ir geriamojo vandens kontrolę, įgyvendinti bakterinio atsparumo antimikrobinėms medžiagoms priemones. Be to, numatoma skatinti trumpąsias produktų tiekimo grandines, rengiamasi leisti ūkyje perdirbti šiek tiek daugiau užaugintos produkcijos. Pagal vietinei rinkai mažais kiekiais gaminamų ir tiekiamų gyvūninio maisto produktų tvarką, žaliavinio pieno pirminio perdirbimo kiekis bus didinamas 1 tūkst. kg iki 1,5 tūkst. kg žaliavinio pieno. Mėsos cechams bus leista vietos rinkai tiekti smulkintą mėsą (200 kg), išpjaustytą mėsą (1 000 kg).

VAT vadovas Sergejus Fedotovas atkreipė dėmesį į pokyčius augalininkystės veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Europinis reglamentas įpareigoja augintojus, atpažinus karantininius kenkėjus savo pasėliuose, apie juos informuoti kompetentingą instituciją, be to, visi sodinukai, kuriais prekiaujama ES, turėtų turėti augalų pasus, patvirtinančius augalų sveikatingumą bei kilmę. Šiek tiek papildyti augalų apsaugos produktų ir trąšų naudojimo reikalavimai. Pavyzdžiui, trąšas nuo šiol būtina laikyti ant padėklų. Yra pasikeitimų trąšų ir augalų apsaugos produktų sąrašuose. Ant augalų apsaugos produktų atsiranda naujas žymėjimas – „pavojingas bitėms“, apie jų naudojimą privalu informuoti per išankstinę pranešimų sistemą. Augalų apskaitos žurnalai po Europos Komisijos (EK) atlikto audito papildyti nauja grafa, kurioje teks nurodyti derliaus nuėmimo pradžią. Gera žinia, kad yra galimybė plauti purkštuvus tame pačiame lauke, kuris buvo apdorojamas.

Žada gamybos didėjimą

Žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius, remdamasis Vyriausybės veiklos gairėmis, patikino, kad žemės ūkio gamyba Lietuvoje nemažės. Esą yra nuostata daugiausia investuoti į pieno ir mėsos sektorius. Eksporto galimybės didelės, tačiau problema – žaliavos trūkumas. „Užduotis – stabilizuoti padėtį“, – ryžtingai kalbėjo viceministras ir atskleidė, kad po kelių savaičių ketinama sėsti prie apskritojo stalo dėl ilgalaikės pieno strategijos, orientuotos į pieno kiekio didinimą.

Strategijos idėja nėra nauja. Vos prieš keletą metų už jos sėkmę buvo keliamos pieno taurės, tačiau paskui pieninių karvių bandos toliau nestabdomai mažėjo. Ar nenutiks ir vėl taip pat? „Strategija, neparemta pinigais, yra popierius. Kai turėsime pinigų, kviesime socialinius partnerius kurti strategijos“, – optimistiškai nusiteikęs viceministras.

Tarp grėsmių ir galimybių

ŽŪM skaičiuoja pinigus, kuriuos bus galima panaudoti pereinamuoju laikotarpiu (2021–2022 m.), o naujiems tikslams ir ambicijoms bus kitų pinigų. LŽŪBA vadovai atsargiai vertina ŽŪM vadovų optimizmą dėl žemės ūkio gamybos perspektyvų.

Nerimą pirmiausia kelia tai, kad pagrindiniu ir bene vieninteliu žemės ūkio finansavimo šaltiniu lieka bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) fondas, aplinkosauginiams tikslams žadama pasitelkti tiesiogines išmokas, kurių paskirtis išties yra visai kita. Palyginti su 2014–2020 m. laikotarpiu, naujojoje daugiametėje perspektyvoje Lietuvai numatytas 15 proc. plonesnis BŽŪP antrojo ramsčio lėšų vokas. Padidinus ekologinio ūkininkavimo plotus, atitinkama dalimi padaugės išlaidų.

LŽŪBA generalinio direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas tiems, kurie skuba kelti reikalavimus žemės ūkiui, linki pirmiausia gerai įsigilinti į tarptautinius dokumentus. O jie sako, kad dabar žemės ūkiui svarbiausia prisitaikyti prie klimato kaitos (kitaip gali iškilti apsirūpinimo produktais grėsmė), keliamus tikslus turi lydėti adekvatus šalių narių finansavimas, būtina atsižvelgti į nacionalines aplinkybes. Deja, šiuo metu Lietuva šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išlakas vertina remdamasi 2006 m. tyrimais, jau pasenusiomis technologijomis.

„Blogiausia, kad EK idėjos, kurios dar tik svarstomos, pas mus verčiamos įsipareigojimais“, – vertindamas valdžios planus konstatavo E. Pranauskas. Anot jo, melas, kad EK reikalauja 20 proc. sumažinti mineralinių trąšų naudojimą. Remiantis strategija, turi būti sumažintas maisto medžiagų išsiplovimas iš dirvožemio, o tai toli gražu ne tas pats. Prekiniai ūkiai rengia tręšimo planus ir yra jau sumažinę mineralinių medžiagų išsiplovimą. Tačiau jiems norima užkrauti naujus aplinkosauginius įpareigojimus – už tuos ūkius, kurie nuo jų atleisti, nerengia tręšimo planų, perskirstymo išmokas gauna už dyką.

Dėl naujosios finansinės perspektyvos kyla daugiau klausimų, nei yra atsakymų, tarp jų ir nacionalinio biudžeto prisidėjimas, kuris turėtų didėti. Prekiniams ūkiams krinta nepalankiausios kortos. Nėra ko svajoti apie vidutinę 215 Eur/ha tiesioginę išmoką 2027-aisiais. Prekinius ūkius aplenks perskirstymo išmoka, jaunųjų ūkininkų išmoka, susietoji parama gerokai sumenks įvedus laiptavimo sistemą. Išmokoms bus nustatytos lubos, nors tam tikrų sutarimų čia taip pat dar nėra.

LŽŪBA išvada nedžiuginanti: sumažėjus paramos daliai prekinių ūkių pajamose iki nepatrauklaus minimumo, pasitraukimas iš BŽŪP gali būti vienintelis būdas išlikti konkurencingiems.

Gins nuo neatsargių sprendimų

KRK pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis prisipažino, kad jaučiasi kaip žemės ūkio profsąjungos atstovas: siekia ginti nuo neatsargių valdžios sprendimų, saugoti nuo nepamatuoto žemės ūkio puolimo. Žemdirbius ši nuostata džiugina.

Politikas nekvestionuoja esminių dalykų: KRK planai turi atitikti Vyriausybės programą, kaip ir Lietuvos žemdirbiai, norėdami gauti pinigų, privalo laikytis bendrų Europos Sąjungos taisyklių. Žaliojo kurso tikslai teisingi, tačiau, pasak KRK pirmininko, Lietuvoje kartais prarandamas balansas.

Kaip netinkamą praktiką V. Pranckietis įvardijo atvejus, kai buvę aplinkos ministrai visos valstybės vardu pasirašė deklaracijas dėl Baltijos jūros baseino taršos mažinimo, savo veiksmų prieš tai nederinę Lietuvoje. Pasak A. Pranckiečio, tokie dalykai neturi pasikartoti.

Seimo KRK pirmininkas pateikė naujesnę ekologinių ūkių plėtros koncepciją – 25 proc. turėsime padidinti jau esamus ekologinės gamybos plotus. Esą klaidinga manyti, kad ekologinė gamyba turės vykti 25 proc. visų žemės ūkio naudmenų plote, nors būtent taip daugelis supranta naująją ambiciją.

„Žemdirbių atsakomybė turi būti palydėta finansavimu“, – KRK pirmininkas akcentavo nediskutuotiną sąlygą, kuri galioja kalbant tiek apie ekologinę gamybą, tiek apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimą ir kitus aplinkosauginius aspektus. V. Pranckiečio žodžiais tariant, galime diskutuoti, kaip bus įgyvendinami aplinkosauginiai tikslai. Ambicijos yra viena, o galėjimas – kita.

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė


Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija

Tilto g. 35-6, 01101 Vilnius

Tel. +37052122248
El. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

A/S LT334010042400033443
Luminor bankas, Banko kodas 40100

Visos teisės saugomos LŽŪBA © 2020