Artėja sprendimas dėl garsiųjų eurų už hektarą (straipsnis ukininkopatarejas.lt ir LŽŪBA gen. direktoriaus pavaduotojo Eimanto Pranausko replika)

Pernai deklaruodami plotus pareiškėjai galėjo savanoriškai paremti žemdirbius vienijančias organizacijas skirdami joms dalį savo tiesioginių išmokų – eurą nuo deklaruojamo hektaro. Ši išmokų dalis buvo rezervuota, tačiau iki šiol nepasiekė adresatų, nes Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) sprendimas buvo apskųstas teismui.

Eurai pakibę ore

„Ūkininko patarėjas“ jau rašė apie tai, kad ŽŪM norminį aktą, kuriuo buvo suteikta galimybė teikiant paraiškas tiesioginėms išmokoms gauti pareikšti valią paremti žemdirbius vienijančią asociaciją, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) apskundė tuometis Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas. Vasario 11 dieną skelbtame straipsnyje „Privilegijų anatomija“ išsamiai paaiškinome pareiškėjo išdėstytus argumentus, taip pat ir keblią situaciją, į kurią yra patekusios tiek asociacijos, tiek ir ūkininkai, kurie joms laisva valia skyrė dalį priskaičiuotų išmokų. Asociacijoms paskirta išmokų dalis – tarsi pakibusi ore. Klausimas kol kas atviras: pinigai bus pervesti patiems pareiškėjams ar asociacijoms.

LVAT nagrinėja bylą. Sprendimas turėtų būti paskelbtas dar iki naujojo pasėlių deklaravimo sezono, kuris prasidės balandžio 12 dieną, pradžios.

Aiškinasi, ar iniciatyva teisėta

Teismas aiškinasi, ar ŽŪM iniciatyva buvo teisėta, ar nenusižengta teisės aktams, kai pernai pavasarį žemės ūkio ministras pasirašė Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles, į kurias buvo įtrauktas paramos asociacijoms modelis.

Kilo klausimų, ar tokią praktiką leidžia Europos Sąjungos (ES) teisinis reglamentavimas, ar kada nors anksčiau tokia praktika buvo taikyta, o gal yra tokios praktikos taikymo pavyzdžių kitose ES šalyse. Nagrinėjant norminio akto teisėtumą taip pat domėtasi, ar ŽŪM atliko iniciatyvos poveikio vertinimą, ar taisyklių projektą derino su Europos Komisija (EK).

Teismo posėdyje nemažai vietos skirta kriterijams, kuriais remiantis ŽŪM asociacijas pripažino vienijančiomis žemdirbius. Jie galimai nebuvo aiškiai išdėstyti taisyklėse, ne visos asociacijos įtrauktos į sąrašą, iš kurio pareiškėjai galėjo išsirinkti ir paremti vieną ar dvi asociacijas. Galimai buvo pažeisti objektyvumo, lygiateisiškumo principai.

„Kodėl dvi asociacijas?“ – pateikdamas platesnį kontekstą nuotoliniame teismo posėdyje retoriškai klausė A. Stančikas. Jis atkreipė dėmesį, kad ūkininkai dažnai priklauso ne vienai ar dviem, o trims ar net keturioms asociacijoms, esą jiems sudėtinga apsispręsti, kurią paremti.

Naujovės jau atsisakyta

ŽŪM teigimu, ministerija galėjo ir turėjo teisę pasirinkti būtent tokį taisyklių reglamentavimą, elgėsi pagal galiojančius teisės aktus. Vis dėlto ministerijos gynyba atrodė silpnoka. Pasak ŽŪM atstovo, ES reglamentuose nėra pasakyta, kad pareiškėjas negali jam priklausančių lėšų dalies kažkam skirti, todėl esą galima daryti išvadą, kad tai nėra ir uždrausta. Iniciatyva nebuvo derinta su EK, poveikio vertinimas taip pat nebuvo atliktas – neįžvelgtas toks poreikis.

Akcentuota, kad asociacijų lygiateisiškumas nebuvo pažeistas. Norminio akto projektas buvo derinamas, šio proceso metu asociacijos esą galėjo kreiptis į ŽŪM ir išsiaiškinti dėl jų atitikties kriterijams. Pareiškėjai galėjo laisva valia pasirinkti, kurią asociaciją paremti. Ministerijos atstovui sunkokai sekėsi paneigti, kad bandymas kurti asociacijų rėmimo sistemą niekaip nesusijęs bendrosios žemės ūkio politikos tikslais.

ŽŪM vadovybė jau yra priėmusi ir vidinį sprendimą: žemės ūkio ministro patvirtintose naujos redakcijos taisyklėse jau nėra ginčijamos nuostatos. Galimybės skirti savanorišką paramą ūkininkus vienijančioms asociacijoms atsisakoma.

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė

 

REPLIKA

Klausimai be atsakymų

Nors teismas sprendimą byloje dėl 1 euro savanoriško paramos skyrimo, deklaruojant plotus 2020 m., priims po mėnesio, tačiau šioje istorijoje gerokai įdomesnis yra kitas tuomečio Seimo Kaimo reiklų komiteto pirmininko Andriejaus Stančiko pareiškimo pateikimo aspektas.

Portale https://pinreg.vtek.lt/app/pid-perziura/233787 galima surasti jo praėjusių metų gegužės 4 d. pateiktą privačių interesų deklaraciją. Joje nurodoma, kad pareiškimo pateikėjas nuo 2016 m. lapkričio 8 d. buvo sustabdęs narystę Pieno gamintojų asociacijoje, bet deklaracijos pildymo metu jis vis dar buvo Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos narys.

Taigi, kas gali paneigti, kad skundas buvo pateiktas suinteresuoto asmens, turėjusio Seimo nario mandatą, kuris gal buvo nepatenkintas organizacijai, kurios narys jis yra ar neseniai buvo, ūkininkų savanoriškai skirta per maža parama?

Net jeigu per laikotarpį nuo praėjusių metų gegužės 4 d. iki skundo pateikimo datos 2020 m.
rugsėjį pareiškimo pateikėjas narystę joje ir būtų sustabdęs, ar galima teigti, kad kelių mėnesių laikotarpis buvo pakankamas šiuo metu taip plačiai propaguojamam politiniam atšalimui.

Galbūt, jei pareiškimas būtų pateiktas pavasarį, kai buvo patvirtintos 2020 m. savanoriško paramos skyrimo taisyklės, būtų galima kalbėti apie nesuinteresuotumą, tačiau rugsėjį, seniai pasibaigus deklaravimui, toks motyvas turėtų įtikinti tik naivuolius.

Kyla ir dar vienas klausimas: jeigu skundo pateikimas yra galimai neteisėtas (galimai susijęs su interesų konfliktu), ar iš neteisės gali atsirasti teisė?

Eimantas PRANAUSKAS

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas


Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija

Tilto g. 35-6, 01101 Vilnius

Tel. +37052122248
El. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

A/S LT334010042400033443
Luminor bankas, Banko kodas 40100

Visos teisės saugomos LŽŪBA © 2020