Lietuviška tvarka: žemės ūkyje gali dirbti tik Lietuvos piliečiai (straipsnis portale ukininkopatarejas.lt)

Ukrainiečiai įsidarbina Lenkijoje ir vyksta į komandiruotę dirbti Lietuvos žemės ūkyje. Tokių kuriozų pasitaiko todėl, kad mūsų šalies įstatymai draudžia kaime įdarbinti nekvalifikuotus darbininkus iš trečiųjų šalių. Ir taip yra tuo metu, kai kaimai dėl migracijos ištuštėję, sodiečiai sensta, o tie, kurie dar galėtų dirbti, arba neturi reikalingų įgūdžių, arba piktnaudžiauja alkoholiu.

Negali įdarbinti užsieniečių

Lietuvos pieno gamintojų asociacija (LPGA) praėjusių metų liepos 28 dieną Vyriausybei ir Žemės ūkio ministerijai išsiuntė raštą dėl užsienio valstybių piliečių įdarbinimo žemės ūkyje. Jame teigiama, kad, Lietuvoje sparčiai mažėjant gyventojų, kaimo vietovėse šis reiškinys yra gerokai opesnis. Sumažėjus gyventojų skaičiui, ūkininkai susiduria su sunkumais, ieškodami darbuotojų. Neturėdami darbininkų, jie nebegali užtikrinti savo ūkių veiklos tęstinumo.

Pramonės ir paslaugų sektoriams jau keletą metų suteikta galimybė supaprastintomis sąlygomis įdarbinti užsienio valstybių piliečius. Tačiau žemės ūkio sektorius tokia galimybe pasinaudoti vis dar negali.

„Lietuvos pieno gamintojų ūkiai susiduria su sunkumais ieškodami melžėjų, traktorininkų, fermos darbininkų. Atsiradus galimybei šių profesijų atstovus įtraukti į supaprastintomis sąlygomis įdarbinamų užsienio valstybių piliečių tvarką, tai labai palengvintų pieno ūkių kasdienybę.

Taip pat prisidėtų prie ūkių veiklos tęstinumo užtikrinimo, Lietuvos kaimo vietovių gyvybingumo didinimo. Prašome į profesijų, kurių darbuotojų Lietuvos Respublikoje trūksta, sąrašą įtraukti melžėjo-operatoriaus, traktorininko, fermos darbininko, gyvulių prižiūrėtojo specialybes“, – išvardijo LPGA prezidentas Jonas Vilionis.

Toks pat prašymas netrukus buvo įrašytas ir LPGA visuotinio narių susirinkimo rezoliucijoje.

Kokia mūsų Lietuva?

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Petras Puskunigis „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad bendrovėse yra įdarbinti keli užsieniečiai, bet kokiu būdu tai pavyko padaryti, jis nežino.

„Daug žmonių yra išvažiavę iš Lietuvos, o likusieji neturi darbo įgūdžių, – pasakojo P. Puskunigis. – Blogiausia tai, kad tiesiai pas ūkininką ar į bendrovę atvažiavęs ukrainietis įsidarbinti negali. Tai padaryti įmanoma tik per Lenkijos firmas. Darbininkas iš Ukrainos įsidarbina Lenkijoje, o dirbti Lietuvoje, žemės ūkyje, važiuoja kaip į komandiruotę. Reikia pradėti atvirai kalbėti, kaip jau keletą metų mūsų valdininkai, neturėdami supratimo, kompetencijos, kenkia Lietuvai, jos ekonomikai, interesams. Norėjo kaime įsidarbinti ukrainiečių porą – abu veterinarijos gydytojai, įgiję aukštąjį išsilavinimą. Būtų dirbę melžimo operatoriais, nes juos tenkino atlyginimo dydis. Tai padaryti jiems nebuvo leista.“

P. Puskunigis teigė matęs Lenkijos, Danijos, Vokietijos, Švedijos žemės ūkyje dirbančių baltarusių ir ukrainiečių. „Pikčiausia, kad pas mus ukrainiečiai gali atvažiuoti tik iš Lenkijos, kuriai ir visi mokesčiai lieka. Visi kovoja dėl savo šalies, kad plėtotųsi gamyba, o Lietuvoje priešingai – darbas ir verslas pasidarė nebepopuliarūs. Dabar ėmė šnekėti tokias nesąmones, kad trys ar penkios karvės – Lietuvos ateitis. Juk tai – tautos apgaudinėjimas. Neatsakingus, ne savo keliu nuėjusius politikus reikėtų įvardyti. Manau, jeigu ne pandemija, Lietuvoje jau vyktų mitingai, streikai… Tokie politikai „dulkėtų“, baigtųsi jų politinė karjera. Tiek žioplų klaidų daryti negalima. Nei mūsų vaikai, nei anūkai neturės, ką tokioje Lietuvoje veikti, jeigu dar toliau taip tęsis“, – tiesiai šviesiai rėžė P. Puskunigis.

Melžėja – nekvalifikuota profesija

Šių metų sausio 21-ąją panašų raštą, kaip ir pernai LPGA, parašė Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT). Jos pirmininkas Jonas Vilionis vėl prašė įtraukti į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą tas pačias žemės ūkyje reikalingas profesijas.

J. Vilionis „Ūkininko patarėjui“ teigė, jog dar anos Vyriausybės (šios – taip pat) prašė, kad profesijų klasifikatoriuje būtų įrašytos žemdirbiškos profesijos ir tada Užimtumo tarnybai (UT) nebereikėtų aiškintis, kodėl negalima.

„Dabar UT siunčia mums visokius pijokus, kurie ūkininko prašo įrašyti, kad jie neatitinka reikalavimų. Aš sakau parašysiąs, kad atsisakai. Tada pradeda verkti, kad jį išmes iš biržos… Tokiems asmenims visokias pašalpas moka ir jie nenori dirbti. Traktorius kainuoja 300–400 tūkst. eurų. Ar aš galiu prie jo vairo sodinti pijoką? Leidau tokiems asmenims dirbti, susidūrė vienas traktorius su kitu, sugadino tiltą, kuris kainuoja 30 tūkst. eurų. Lietuvoje traktorininku norintis įsidarbinti ukrainietis privalo turėti traktorininko-mechanizatoriaus diplomą, traktorininko pažymėjimas netinka. Lenkijoje traktorininkai gali dirbti turėdami mėgėjo pažymėjimą. O pas mus vos ne Maskvos Lomonosovo universiteto diplomą turi turėti ukrainietis. Melžėją užtenka tik pamokyti, kaip ant spenių uždėti melžimo aparatą. Kam jai tas diplomas?“ – piktinosi J. Vilionis.

LŽŪT pirmininkas teigė, kad ir lietuviai išvažiuoja į užsienį, dirba žemės ūkyje ir ten niekas jokių diplomų neprašo. Štai ir vienas danas jam neseniai pasakojo, kaip atvažiavo į jo ūkį du žmonės iš Vilkaviškio rajono ir kuo puikiausiai šiuo metu dirba. O Lietuvoje ukrainietį įdarbinančiai firmai ūkininkas privalo už dokumentų tvarkymą mokėti 600 ar net 800 eurų.

J. Vilionis neseniai buvo priėmęs į darbą melžėją. Ji, gavusi atlyginimą, dingo. Netrukus ją pamatė laidoje „TV pagalba“, jai buvo siūloma važiuoti užsikoduoti. Nuvažiavo, užsikodavo, bet pas ūkininką nebegrįžo.

Pasak J. Vilionio, ukrainiečiai, norintys sąžiningai Lietuvos žemės ūkyje dirbti ir užsidirbti, to daryti negali. Nejaugi kažkas nori iki galo pribaigti žemės ūkį?

Žemės ūkiui – ne!

Sulaukusi LŽŪT kreipimosi, UT direktorė Inga Balnanosienė informavo: „Lietuvos profesijų klasifikatoriuje esanti melžėjo (kodas 921211) profesija yra nekvalifikuoto darbuotojo profesija, todėl įtraukti ją į trūkstamų Lietuvoje profesijų sąrašą nėra galimybės. Minėtame klasifikatoriuje nėra nurodytų melžėjo-operatoriaus ir gyvulių prižiūrėtojo profesijų.“

Kur kas kruopštesnį atsakymą UT parengė pernai, atsakydama į gautą LPGA kreipimąsi. Atsakymą pateikė ne tik pačiai LPGA, atsakymo kopijas nusiuntė ir Vyriausybės kanceliarijai, Žemės ūkio, Ekonomikos ir inovacijų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms.

UT visas šias institucijas informavo, kad į žemės ūkio sektoriaus darbuotojų poreikį bus atsižvelgta sudarant profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje pagal ekonomikos veiklos rūšis 2021 m., sąrašą. Esą, siekdama derinti darbo jėgos pasiūlos atitiktį paklausai, UT nagrinėja kiekvienos profesijos padėtį darbo rinkoje ir sistemingai rengia trūkstamų profesijų sąrašą. Parengusi sąrašo projektą, konsultuojasi su Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) dėl Lietuvos profesijų klasifikatoriaus taikymo sudarant sąrašą. UT, įvertinusi EIM pateiktas rekomendacijas, parengia galutinį profesijų sąrašo projektą, kuris prieš tvirtinant 5 darbo dienas viešinamas UT interneto svetainėje.

Darbdaviai ar darbdavių asocijuotos struktūros UT gali teikti motyvuotą bei pagrįstą informaciją visus metus, o per viešinimo laikotarpį – teikti patikslinimus, po jų UT, įvertinusi darbdavių pateiktą motyvuotą bei pagrįstą informaciją, priima sprendimą dėl profesijos įtraukimo į sąrašą.

UT darbdaviams rekomenduoja ieškoti reikiamo darbuotojo Lietuvoje registruojant laisvas darbo vietas UT duomenų bazėje. Taip pat informuojama apie galimybę naudotis UT paslaugomis atsirenkant darbuotojus trišalės sutarties arba pameistrystės būdu. Vykdant mokymo programą pameistrystės būdu, darbdavys įdarbina asmenį pagal pameistrystės darbo sutartį ir kartu su mokymo teikėju įgyvendina mokymo programą, mokydamas pameistrį net 70 proc. mokymo programos trukmės realioje darbo vietoje. Tokiu būdu darbdavys tiesiogiai dalyvauja tikslingai rengdamas darbuotoją pagal savo poreikius.

Darbdavys privalo įrodinėti

Pasak UT direktorės I. Balnanosienės, darbdavys, neradęs reikiamo darbuotojo Lietuvoje, gali įdarbinti užsienietį dviem atvejais. Jeigu profesija yra trūkstamų profesijų sąraše, užsieniečiui nereikalingas leidimas dirbti, užtenka turėti daugkartinę nacionalinę vizą arba leidimą laikinai gyventi. Jeigu profesijos trūkstamų profesijų sąraše nėra, darbdavys gali kreiptis į UT dėl leidimo dirbti sezoniniam darbui užsieniečiui išdavimo iki 6 mėnesių per 12 mėnesių laikotarpį, leidimo dirbti Lietuvoje išdavimo iki 1 metų, sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams priėmimo iki 2 metų, leidimo laikinai gyventi išdavimo atveju, sprendimo dėl užsieniečio aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo atitikties darbo rinkos poreikiams priėmimo iki 2 metų, leidimo laikinai gyventi (mėlynosios kortelės) išdavimo atveju.

I. Balnanosienės tikinimu, žemės ūkio sektorius turi galimybę įdarbinti trečiųjų šalių piliečius sezoniniams darbams. Norint įdarbinti užsienietį sezoniniam darbui yra keliami supaprastinti reikalavimai užsieniečiui ir laisvos darbo vietos skelbimo trukmei. Iš užsieniečio nereikalaujama turėti kvalifikacijos ir darbo patirties. Leidimai dirbti sezoniniam darbui yra išduodami nekvalifikuotai darbo jėgai iki 6 mėnesių per 12 mėnesių laikotarpį. Užsienietis, kuriam išduotas leidimas dirbti iki 3 mėnesių, gali atvykti į Lietuvą pagal bevizį režimą arba su Šengeno viza. Užsienietis, kuriam leidimas dirbti išduotas iki 6 mėnesių, turi gauti nacionalinę vizą sezoniniam darbui. Prašymai dėl leidimo dirbti sezoninį darbą UT gali būti pateikti tą pačią dieną užregistravus laisvą darbo vietą ir yra išnagrinėjami per 4–5 darbo dienas nuo dokumentų gavimo UT dienos.

Tačiau darbdavys, kuris kreipiasi dėl leidimo dirbti užsieniečiui išdavimo arba dėl sprendimo priėmimo, turi įrodyti, kad užsienietis turi atitinkamą kvalifikaciją ir 1 metų darbo patirtį per 5 pastaruosius metus, t. y. pateikti informaciją apie užsieniečio kvalifikaciją ir darbo patirtį. Leidimai dirbti bei sprendimai yra išduodami tik kvalifikuotai darbo jėgai. Tokie pat reikalavimai taikomi ir užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvą pagal profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą. Darbdavys, norintis įdarbinti užsienietį pagal trūkstamą profesiją, turi įrodyti, kad užsienietis turi būtent tą profesiją, kuri yra nurodyta trūkstamų profesijų sąraše, ir 1 metų darbo patirtį pagal turimą profesiją per 5 pastaruosius metus.

Stasys BIELSKIS

ŪP korespondentas