Susietoji parama: vieniems didės, kitiems neliks (straipsnis portale manoukis.lt)
Vilnius. Po 2023 m. keisis susietosios paramos išmokų dydžiai. Žemės ūkio ministerija žemdirbių organizacijoms pristatė numatomas susietosios paramos naujoves po 2023 m. ir pakvietė diskusijai.
Kai kuriems sektoriams ši parama išliks panaši ar net gerokai didės, tačiau kai kuriems mažės arba jos neliks. Nuotolinėje diskusijoje dalyvavo daugiau kaip 70 žemdirbių ir asociacijų atstovų, pastabų ir siūlymų išsakyta daug.
ŽŪM Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vyr. patarėjas Artiomas Volkovas pristatė, kokiems sektoriams ir kirk susietoji parama bus didinama, o kam nutraukiama. Parama pieninėms karvėms, atvirojo grunto daržovėms ir vaisiams (sodams) didinama labiausiai.
Pieninių karvių parama 2023–2027 m. laikotarpiu didės nuo 129 iki 190 Eur (už gyvulį) ir tam bus skirta 227 mln. Eur (7,5 proc. finansinio voko). Atviro grunto daržovių augintojams parama didės nuo 340 iki 400 Eur/ha (11,6 mln. Eur), vaisių – nuo 272 iki 400 Eur/ha (10,2 mln. Eur).
Šiek tiek parama didės mėsinių galvijų, mėsinių avių, pieninių ožkų, uogų ir riešutų, cukrinių runkelių ir sėklinių bulvių augintojams. Parama bus mažinama auginantiems baltyminius augalus ir daržoves uždarajame grunte.
Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis stebėjosi: „Duodate už karves, bet atimate už ankštines daržoves – pagrindinį karvių baltyminį pašarą.“
Susietoji parama nuo 2023 m. nebebus mokama už pieninius bulius (buvo 100 Eur už gyvulį) ir javus, išaugintus iš sertifikuotos sėklos (buvo 15 Eur/ha). Javų sektorius, teigė A. Volkovas, labiausiai išsivystęs Lietuvoje ir kitiems sektoriams parama yra svarbesnė. O naudoti sertifikuotą sėklą yra ekonomiškai naudinga, tad jos rėmimas neatrodo racionalus.
Sėklininkystės asociacijos tarybos narys Jonas Talmantas siūlė neleisti įvežti genetiškai modifikuotų augalų, o jeigu augalininkai Lietuvai nereikalingi, „tai taip ir pasakykite.“
Už pieninius bulius parama nebus mokama, nes jų mėsa nėra itin aukštos kokybės, o Lietuvos viena prioritetinių krypčių – mėsinės gyvulininkystės plėtojimas. Ši parama būtų perkelta į pieninių karvių sektorių.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis nesutiko su tokia nuostata. Jo teigimu, gerai užaugintų pieninių bulių mėsa ne ką prastesnė už mėsinių ir parama jiems turi išlikti. „Gerai, kad didinama parama pieninėms karvėms, bet tai neturi būti daroma mažinant paramą už pieninius bulius. Kitaip pieniniai buliukai vėl bus išvežami į užsienį, perdirbamoji pramonė neturės žaliavos ir lietuviai toliau valgys numelžtas karves“, – teigė J. Sviderskis.
Inicijuojamas pasiūlymas mokėti susietąją paramą už maistines bulves (165 Eur/ha), bet tam reikia Europos Parlamento ir Tarybos susitarimo.
Vienas svarbiausių numatomų pokyčių aspektų – susietosios paramos už pienines karves alternatyvos. Siūloma diversifikavimo alternatyva, išmokas mokant priklausomai nuo laikomų karvių skaičiaus (už pirmas karves): už pirmas 10 karvių (2023 m. tai būtų 158 Eur už gyvulį), už 11–50 karvę (186 Eur), už 51–150 karvę (223 Eur) ir daugiau kaip 151 karvę (167 Eur). Antroji alternatyva – palikti dabar galiojančią tvarką mokėti vienodo dydžio išmokas, nepriklausomai nuo laikomų karvių skaičiaus.
Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos valdybos pirmininkė Regina Bernatonienė, LŽŪKA „Kooperacijos kelias“ pirmininkas Jonas Kuzminskas pritarė idėjai diferencijuoti susietąją paramą už pienines karves, tačiau LŽŪBA generalinio direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas įsitikinęs, kad toks diferencijavimas neatitiktų Europos Komisijos reglamento nuostatų, todėl yra „stebinantis“.
Ministras Kęstutis Navickas pažadėjo ieškoti aukso vidurio, kuris padėtų spręsti problemas. ŽŪM Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vadovė Jurgita Stakėnienė teigė, kad laiko diskusijoms dar yra – dokumentas Europos Komisijai turi būti priduotas iki metų pabaigos, tad asociacijos galės viską aptarti su savo nariais ir teiki pasiūlymus maždaug iki lapkričio.
MŪ informacija