Politikai konstatavo: į žemdirbių lūkesčius neatsižvelgta (straipsnis portale manoukis.lt)

Vilnius. Seimo Kaimo reikalų komitete dar kartą sugrįžta prie Kaimo plėtros programos pereinamojo laikotarpio lėšų ir Žemės ūkio ministerijos parengtų projektų atrankos kriterijų. Tačiau ir šįkart patenkintų nebuvo.

Net 120 žmonių antradienį prisijungė į nuotolinį Seimo KRK posėdį, kuriame buvo svarstomos dvi itin svarbios temos: ribojimas žemės ūkio subjektams ir susijusiems asmenims gauti tiesiogines išmokas bei KPP 2014–2020 m. priemonės ,,Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ 2021 m. įgyvendinimo taisyklių nuostatų ir projektų atrankos kriterijų, kai projektai finansuojami KPP ir EURI (ES Ekonomikos gaivinimo priemonės) lėšomis.

Rugsėjo 2 d. projektų atrankos kriterijai bus svarstomi KPP įgyvendinimo Stebėsenos komitete.

Praėjusiame posėdyje Seimo KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis Žemės ūkio ministerijos prašė pateikti duomenis, kiek asociacijos ir kitos žemdirbių organizacijos gavo paramos per daug ilgesnį laiką, nuo 2000-ųjų, o ne tik nuo 2014 m., kad būtų galima susidaryti išsamesnį vaizdą, vis dėlto tokie skaičiai nebuvo pateikti.

Dar vienas ginčo objektas buvo daržininkystė ir sodininkystė. Lietuvos daržovių augintojų asociacija (LDAA) pasiūlė lauko ir uždaro grunto daržovių augintojams numatomos paramos proporcijas sukeisti vietomis, t. y. 16 mln. skirti lauko daržovių auginimui, o uždaro grunto – 9 mln. eurų. Tačiau žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nutarė likti prie pirminio varianto, motyvuodamas tuo, kad lauko daržovių auginimui parama numatyta tiek EURI, tiek KPP fonduose ir bendra suma yra daug didesnė, o šiltnamiuose daržoves auginantys galės pasinaudoti tik EURI parama.

„EURI fondo filosofija – padaryti tam tikrą kokybinį proveržį po pandeminio laikotarpio ir kurti daugiau darbo vietų bei pridėtinę vertę, dėl to toks pasiūlymas ir buvo“, - aiškino ministras.

Jis pristatė ir kitus siūlomus projektų atrankos kriterijų pakeitimus, dėl kurių sulaukė pastabų ankstesniuose pokalbiuose su socialiniais partneriais. Vidutiniams ir smulkiems ūkiams atrankos balas padidinamas nuo 20 iki 25, už ekologinį ūkininkavimą – iki 15, jauniems ūkininkams bus suteikiami papildomi 5 balai.

Siekiant skatinti kooperaciją, papildomi balai bus suteikiami ir pripažintų žemės ūkio kooperatyvų nariams, kurie apyvartą vykdo ne mažiau kaip dvejus metus. Pasak ministro, kooperatyvų ir jų narių veikla bus skatinama ir per kitas KPP priemones. Taip pat numatomi papildomi balai ūkininkaujantiems nenašiose žemėse.

Papildomi balai nebus teikiami už didinamą gamybą, kai keičiamas jos pobūdis, taip pat balų nebegaus ir tie, kurie prašo mažesnio paramos intensyvumo.  

Kritika pylėsi kaip iš gausybės rago

Ministrui teko atlaikyti ištisą kritikos laviną – patenkintų paramos pinigų dalybomis ir projektų atrankos kriterijais nebuvo nė vieno, o diskusijos gerokai viršijo joms numatytą laiką.

Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovas Jonas Kuzminskas teigė, kad ŽŪM požiūris į kooperaciją labai liūdina, reikalavimas 2 metų veiklai yra gerokai per ilgas, o tik 5 papildomi balai – tikrai per mažai. „Geriau visai išbraukite tą paramą kooperacijai“, - piktinosi J. Kuzminskas.

Ministras sureagavo ir pažadėjo iki rugsėjo 2 d. dar kartą peržiūrėti kriterijų dėl 2 metų apyvartos.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis, turėjęs pastabų dėl paramos kriterijų ekologiniams ūkiams, išsakė nuomonę, kad ŽŪM atsižvelgė į lobistų, bet ne į žemdirbių nuomonę, o LDAA direktorė Zofija Cironkienė stebėjosi, kad su jais paramos kriterijai ir skirstomos sumos išvis nebuvo derinamos.

Žodžių į vatą nevyniojo Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas ir Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis, teigęs, kad pieno sektoriui numatyti 165 mln. Eur septyneriems metams yra niekiniai, nes reikia mažiausiai 350 mln. Eur.

„Jau užsidaro ir robotus pasistatę ūkiai, mūsų ateitis – tamsi naktis, ta parama nieko neduos“, - jam būdingu stiliumi kalbėjo J. Vilionis.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Raimundo Juknevičiaus skaičiavimu, paramą ūkiams modernizuoti gaus tik kiek daugiau nei 1 proc. ūkių – „tik palaimintieji tarp išrinktųjų, ypatingo statuso žmonės.“ Jo manymu, ir politikai ne viską padarė, kad į žemės ūkį ateitų daugiau investicijoms skirtų lėšų.

Neprisiims įsipareigojimų dėl Nitratų direktyvos reikalavimų įgyvendinimo

Ministras K. Navickas sulaukė daug Seimo KRK narių paklausimų, kodėl, skirstant EURI ir KPP lėšas, diskriminuojami mėsinių galvijų augintojai, nors šis sektorius – sparčiai augantis.

„Jeigu matysime, kad šis sektorius per lėtai vystosi, ypač nenašiose žemėse, numatysime lėšų plėtrai 2022 metams. O kol kas numatome likti prie tokių proporcijų, tokius skaičius pateiksime ir Stebėsenos komitetui“, - taip padėtį komentavo ministras. Jis taip pat ragino baigti diskusijas, nes „kitu atveju paramos galime išvis neįsisavinti.“

LMGAGA direktorė Vilma Živatkauskienė teigė, kad asociacijos narių ūkiai atitinka KPP prioritetus – daug smulkesnių ir vidutinių ūkių, jie didina pridėtinę vertę, didėja ūkių ir gyvulių skaičius, ūkininkai, kurių dauguma – jauni žmonės, gyvena kaimo vietovėse ir palaiko jų gyvybingumą.

„Liksime su brangiai kainuojančiais grynaveisliais galvijais laukuose. Mažiau nei 9 mln. Eur keturiems sektoriams, - kalbu ir apie avininkystę, ožkininkystę, triušininkystę, yra neadekvatu. Todėl mūsų Asociacijos taryba teigia, kad neprisiims įsipareigojimų dėl Nitratų direktyvos reikalavimų įgyvendinimo, nes paramos, kuri mums numatoma, užtektų tik 90 mėšlidžių pastatyti, jau nekalbant apie tvartus“, - griežtai kalbėjo LMGAGA direktorė, pridūrusi, kad mėsinių galvijų sektorius galėtų įsipareigoti gamybą didinti 25 procentais, ko negalėtų nė vienas kitas sektorius.

Ministras dar kartą priminė, kiek galvijininkystės sektoriui buvo skirta pinigų 2014-2020 m. (128 mln. Eur, įvykdyti 1 784 projektai), tačiau duomenų apie ankstesnius laikotarpius, kiek paramos lėšų šį sektorių pasiekė nuo 2000-ųjų, taip ir liko neatsakyta. Bet didelė dalis ūkių yra mišrūs ir praėjusio laikotarpio modernizavimo lėšas dalis jų panaudojo žemės ūkio technikai pirkti, nes nebuvo prioriteto mėšlidėms statyti ar gyvūnų gerovei gerinti.

Nors Seimo KRK narys Kęstutis Mažeika siūlė neskubėti su šiuo „iki galo neparengtu“ dokumentu ir jį dar taisyti, ministras K. Navickas sakė nemanąs, kad pokalbius reikia tęsti iki begalybės, nes diskusijų buvo daug.

Seimo KRK pirmininkas V. Pranckietis konstatavo, kad Žemės ūkio ministerija neatsižvelgė nė į vienos asociacijos lūkesčius, neatsakė į klausimą, kaip šie paramos atrankos kriterijai atitinka Vyriausybės programą, neįvertino sektorių gautos paramos nuo 2000 metų ir kitų svarbių dalykų.

Rytoj, rugsėjo 2-ąją, žodį dėl pereinamojo laikotarpio paramos atrankos kriterijų, kai projektai finansuojami KPP ir EURI  lėšomis, tars KPP įgyvendinimo Stebėsenos komitetas.

MŪ informacija


Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija

Tilto g. 35-6, 01101 Vilnius

Tel. +37052122248
El. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

A/S LT334010042400033443
Luminor bankas, Banko kodas 40100

Visos teisės saugomos LŽŪBA © 2020