Skip to main content

Vėl bėgsime priekyje traukinio? (straipsnis portale ukininkopatarejas.lt)

Nors visoje Europos Sąjungoje (ES) lengvatinių degalų žemės ūkiui „lubas“ vienam ūkiui svarstoma įvesti tik nuo 2026 metų, tačiau Lietuvoje tai padaryti ketinama kur kas anksčiau. Pagal Finansų ir Aplinkos ministerijų parengtą Akcizų įstatymo pataisų projektą, jau nuo 2024 metų liepos mėn. vienas ūkis galės gauti ne daugiau nei 100 tūkst. litrų „žaliojo“ dyzelino, o nuo 2025 metų liepos mėn. šį kiekį ketinama sumažinti iki 50 tūkst. litrų. Tai bus smūgis žemiau juostos daugeliui šalyje veikiančių žemės ūkio bendrovių, stambiausiems ūkininkams, kuriems už didžiąją dalį ūkiuose sunaudojamo dyzelino teks mokėti rinkos kainą, o tai kels žemės ūkio produkcijos savikainą. Miestui – atsirūgs. Taip pat bus sukiršinta ir visa žemdirbių bendruomenė.

Didesnės galimybės?

Akcizų įstatymo pataisų projektui, pagal kurį nuo 2024 metų liepos būtų nustatytas maksimalus kiekis lengvatinių degalų, skiriamų vienam ūkiui, šią savaitę jau pritarė Vyriausybė ir įstatymo projektas keliauja į Seimą. Jis turėtų būti svarstomas dar šioje rudens sesijoje.

Kaip teigiama ministerijų parengtame pataisų aiškinamajame rašte, šiuo metu Akcizų įstatyme nustatytas 60 Eur už 1 000 l produkto, per vienus metus neviršijant Vyriausybės nustatytų kiekių, akcizo tarifas degalams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai.

Kiek bus skirta kiekvienam ūkiui, priklauso nuo jo dydžio, veiklos pobūdžio.

Vyriausybės posėdyje aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, jog siūloma nuo 2024 metų liepos nustatyti lengvatinių degalų maksimalų kiekį vienam ūkiui – 100 tūkst. l, po metų šį maksimalų kiekį sumažinti iki 50 tūkst. l.

„Šio, „žaliojo“ dyzelino akcizo, tarifo siūlome nekeisti, kaip ir sutarėme su socialiniais partneriais. Įvestus apribojimus degalų kiekiui 2024 m. patirs 247 ūkiai, o 2025 m. – 721 ūkis. Šiemet lengvatiniu dyzelinu naudojasi 126 tūkst. ūkių“, – aiškino S. Gentvilas.

Aiškinamajame rašte tvirtinama, jog, numatant „žaliojo“ dyzelino limitus vienam ūkiui, atsižvelgta į ūkių ekonomines galimybes. Pavyzdžiui, stambūs ūkiai, kurie generuoja daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), esą turi ir didesnes galimybes investuoti į mažiau taršias technologijas, tad turės smarkiau prisidėti siekiant bendro tikslo – mažinti išmetamų ŠESD kiekį.

Siūlyme pasigenda logikos

Pauliukų ŽŪB (Jonavos r.) vadovas Andrejus Štombergas

Išgirdęs apie siūlymą nustatyti maksimalų kiekį lengvatinių degalų vienam ūkiui Pauliukų ŽŪB (Jonavos r.) vadovas Andrejus Štombergas žodžių į vatą nevyniojo: „Toks apribojimų įvedimas būtų totali nesąmonė.“

Štombergo nuomone, dabartinė tvarka, kai skiriamų lengvatinių degalų kiekis priklauso ne tik nuo dirbamos žemės ploto, bet ir kitų ūkio duomenų, yra pats teisingiausias. „Mes kasmet gaunam apie 400 tūkst. l dyzelino ir jį visą sunaudojame gamybos reikmėms. Stengiamės, kad jo mums užtektų. Įvedus apribojimus, mums trūktų 300–350 tūkst. l degalų, kuriuos turėtume pirkti jau pilna kaina. Tai žymiai padidintų produkcijos savikainą. Atsilieptų ir visos bendrovės veiklai, nes išaugtų išlaidos“, –
„Ūkininko patarėjui“ teigė Pauliukų ŽŪB vadovas. Pasak jo, sunku suvokti priežastis, kodėl norima taip daryti, juolab, kad tai kvepia stambių ūkių diskriminacija. Dar keisčiau tai, kad apribojimus Lietuvoje norima įvesti anksčiau, nei tai norima padaryti visoje ES. „Tai jau panašu į vaikiškumo ligą, nes tik vaikai visada ir visur nori lyderiauti. Tas pat ir čia – norima būti pirmaujančiais, pasirodyti prieš kitus, nesvarbu, kokiomis priemonėmis tai bus pasiekta“, – pastebėjo A. Štombergas.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas, Griškabūdžio (Šakių r.) žemės ūkio bendrovės pirmininkas Petras Puskunigis neslėpė – toks Akcizo įstatymo pakeitimas įtakos turėtų beveik visoms jų asociacijai priklausančioms ŽŪB, kurių yra 169, bei nemenkai daliai stambių ūkininkų. Tiesa, šie turėtų vieną išeitį, kaip būtų galima „apeiti“ ribojimus – skaldyti ūkį į mažesnius ūkius, dalį jų perrašant vaikų, tėvų, anūkų ar senelių vardu. „Tai skatintų šešėlinę veiklą ir vargu, ar Lietuvoje to norima“, – ŪP teigė P. Puskunigis.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras Puskunigis

Jis sakė įtariantis, kad toks bandymas riboti vienam ūkiui skiriamą lengvatinių degalų kiekį gali būti siejamas su noru apkartinti gyvenimą vienam politikui priklausančioms ŽŪB, tačiau po kūju patenka ir visos kitos. „Jaučiasi tokių iniciatyvų autorių nenoras įsigilinti į problemą, o gal ir visiškas jos nesupratimas. Juk pirmiausia reikėtų galvoti apie konkurencinius dalykus ne tik šalies viduje, bet ir ES mastu – kaip mes konkuruosime su kitomis šalimis. Reikia žiūrėti, ką daro Lenkija, Latvija, Estija. Į tai visiškai neatsižvelgta. Tiesiog tai – tik įstatymo projekto pusfabrikatis, kuriam labai trūksta logikos. Jei projektas nebus tobulinamas, Lietuvos žemės ūkį ištiks katastrofa“, – tvirtino P. Puskunigis.

Dar prieš projektą svarstant Vyriausybėje LŽŪBA kreipėsi į Žemės ūkio (ŽŪM) ir Finansų ministerijas (FM) teigdama, kad, nustačius lengvatinių degalų sunaudojimo limitą, kitą reikiamą kiekį ūkiai privalės pirkti be jokios lengvatos. „Tai ne tik konkurencinė ir teisinė kolizija, bet ir akivaizdus žemdirbių kiršinimas tiek tarp miesto ir kaimo, tiek tarp tame pačiame kaime dirbančių tuos pačius darbus. Toks sprendimas nukreiptas į naikinimą socialiai atsakingų ūkių, mokančių mokesčius valstybei, išgyvendinusių „vokelių“ praktiką“, – teigiama LŽŪBA rašte.

Užmojai – neįmanomi

Telšių rajono ūkininkas Arūnas Usis

„Ūkininko patarėjo“ kalbintas Telšių r. ūkininkas Arūnas Usis viliasi, kad numatomi žemės ūkiui skirto dyzelino kiekio apribojimai jo ūkiui didelės įtakos nepadarys. „Tikimės, kad pavyks išsiversti ir su lengvatiniu dyzelinu, net ir apribojus jo kiekį vienam ūkiui, nes faktiškai esame du ūkiai – mano ir dukros. Tik tiek, kad dirbame kartu. Per metus abu ūkiai sunaudoja apie 100 tūkst. l. Tad tikimės, kad nustačius „žaliojo“ dyzelino limitą ūkiui – 50 tūkst. l, mums gaunamo jo kiekio turėtų pakakti“, – atviravo ūkininkas.

Tačiau kaip bus iš tikrųjų – tegalįs tik spėlioti, nes viskas tėra projektuose, be to, dyzelino sunaudojimas ūkiuose labai priklauso nuo to, kokias sąlygas diktuoja gamta – daugiau ar mažiau gazolio teks sunaudoti dorojant derlių, ruošiant pašarą gyvuliams, nes abu ūkiai yra mišrūs – verčiasi ir gyvulininkyste, ir augina javus. „Šiaip skiriamų degalų užtenka, tačiau buvo metų, kai pavasariais tekdavo atsėti javus, tuomet jau pirkdavome įprastą dyzeliną, nes lengvatinio pritrūkdavo“, – tikino A. Usis.

Telšių r. ūkininkas, ūkininkauti pradėjęs prieš du dešimtmečius nuo nulio, dabar su dukra valdo apie 1 000 ha žemės, laiko apie 250 galvijų, kurių beveik pusė yra melžiamų. Jis džiaugiasi, tai, kad abu ūkiai – mišrūs, leidžia diversifikuoti savo pajamas ir sumažinti priklausomybę nuo vienos ūkio šakos, kai vieni metai būna sėkmingesni vienai, o kiti – kitai. Naiviais A. Usis vadina tuos, kurie tiki, kad nustačius lengvatinių degalų „lubas“ ūkininkai suskubs pirkti mažiau degalų naudojančią techniką. Pasak ūkininko, kol kas alternatyvos dyzelinui nėra, o techniką ūkininkai perka ne vieneriems ir ne dvejiems metams. Tai – ilgalaikė investicija.

Ūkininko nuomone, per penkerius metus Lietuvoje atsinaujins gal tik apie 10 proc. žemės ūkio technikos, nes nėra tokios, kuri nenaudotų dyzelinui degant išsiskiriančios energijos. Nors ir kalbama apie biometaną, bet kol kas buvo parodyti tik bandomieji pavyzdžiai. Kol tokiais degalais varoma technika pasieks ūkius, praeis dar gal dešimtmetis. Ypač Lietuvoje. O kur dar kita reikalinga infrastruktūra. Apie elektra varomus traktorius, kitą žemės ūkio techniką, A. Usio tikinimu, taip pat tik svajoti galima, net su elektromobiliu iš Telšių į Vilnių nuvažiuoti pakelėje papildomai nepakrovus neįmanoma.

„Tikiuosi, kad į Seimą patekęs Akcizo įstatymo pataisų projektas dar bus koreguojamas, ypač datos. Prireikus pirkti degalus komercine, įprastine kaina, išaugs produkcijos savikaina, ir tai labai atsilieps ūkių rentabilumui. Be to, į valstybės biudžetą įplauks mažiau pajamų, pelno mokesčio, nors akcizų ir daugiau, bet neaišku, ar jie atsvers vienas kitą“, – svarstė Telšių r. ūkininkas.

Ne tas buvo galvoj

Vilčių, kad Akcizo įstatymo pataisų projektas Seime dar bus atidžiai persvarstomas ir koreguojamas, turi ir Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas

Raimundas Juknevičius. Jis viliasi, kad dar bus „įsiklausyta į sveiką protą“. „Vyriausybės posėdyje žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas bandė išsakyti būgštavimus, kas gali nutikti nustačius „lubas“ lengvatinių degalų kiekiui vienam ūkiui, tačiau kiti Vyriausybės nariai jo tarsi negirdėjo. Ir kaip girdės, jei jiems galvoje buvo tik automobilių taršos mokestis, o ne žemės ūkio reikalai“, – pastebėjo R. Juknevičius.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius

Anot LŪS pirmininko, visose ES valstybėse žemės ūkio veikloje naudojamam dyzelinui yra taikomos akcizo mokesčio lengvatos ir Lietuva čia nėra jokia išimtis. Išimtimi taptų, jei nustatytų degalų kiekio „lubas“. Be to, įžvelgiama akivaizdi rizika, kad dalis gyvulininkystės ūkių, apribojus jiems skiriamų lengvatinių degalų kiekį, neišgalės laikyti gyvulių ir jų atsisakys, o keisti ūkių specializaciją, atsižvelgiant į Lietuvos prisiimtus įsipareigojimus išlaikyti daugiametes pievas, nebus taip paprasta.

„Drastiškas lengvatinių degalų kiekio ribojimas turėtų įtakos ne tik stambiems ūkiams, bet ir daugeliui vidutinių ūkių. Vyriausybė akcentuoja perspektyvaus vidutinio ūkio modernizavimo svarbą, esančių įsipareigojimų mažinimą, tačiau ministerijų siūlymas tik dar labiau sumenkins Lietuvos ūkininkų konkurenciją su kitų ES šalių ūkininkais. Žemės ūkis yra inertiškas ir pokyčiai jame vyksta lėtai, todėl bet kokie drastiški pertvarkymai stumia šalies vidutinius ūkius į rinkos užribį“, – ŪP teigė R. Juknevičius.

ŽŪM – prieš

Šią savaitę Vyriausybė Akcizų įstatymo pataisų projektui pritarė nepaisydama, kad užmačioms įvesti lengvatinio dyzelino kvotas ūkiams prieštaravo ŽŪM. Kaip teigė žemės ūkio ministras K. Navickas, dar derinant šį projektą ŽŪM siūlė tokius ribojimus įvesti ne nuo 2024 metų vidurio, o nuo 2026 metų, nes yra aptariamos galimybės panašias degalų „lubas“ nustatyti visoje ES. Todėl Lietuva „neišsišoktų“ ir mūsų šalyje pagaminta žemės ūkio produkcija savo kaina ir toliau būtų konkurencinga ES rinkoje. „Nustatę ribojimus anksčiau nei kitos ES šalys, mes savo šalies žemdirbių galimybes konkuruoti pablogintume“, – tikino žemės ūkio ministras. Anot jo, yra ir dar viena aplinkybė, verčianti neskubėti – dar ir dabar žemdirbiai, pasinaudodami Kaimo plėtros programos lėšomis, perka naują techniką. Ją privalės išlaikyti bent penkerius metus.

Žemės ūkio viceministro Donato Dudučio teigimu, nesant alternatyvų žemės ūkio veikloje ir nenustatant pereinamojo laikotarpio, reikalingo persiorientuoti ir pradėti taikyti tausiau ir efektyviau degalus naudojančias technologijas ir praktikas, nepamatuotai ankstyvas dyzelino „lubų“ įvedimas suformuos priverstinį poreikį įsigyti žemės ūkio veiklai reikalingus degalus virš nustatytų limitų. Todėl vargu, ar tai sumažins žemės ūkio veikloje sunaudojamo dyzelino kiekį, tačiau turės reikšmingą neigiamą finansinį poveikį ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių, sunaudojančių daugiau nei 100 tūkst. l ir 50 tūkst. l žymėtojo dyzelino, veiklos rezultatams. Mat įprasto gazolio akcizas padidės nuo 60 Eur/1 000 l produkto iki 410 Eur/1 000 l produkto – 2023 m., 460 Eur/1 000 l produkto – 2024 m., 500 Eur/1 000 l produkto – 2025 m. Be to, dar kasmet didės ir CO2 dedamoji degalų kainoje.

Nuo 2023 metų Lietuvoje turėtų didėti beveik visi šiuo metu taikomi akcizų tarifai, išskyrus benzinui, suskystintoms naftos dujoms, degalams, naudojamiems žemės ūkyje, žibalui, elektros energijai, naudojamai ne verslo reikmėms.

ŽŪM nuomone, šiems produktams minimalių akcizų tarifų nereikėtų didinti, nes jau šiuo metu Lietuvoje jiems yra taikomi didesni nei ES pasiūlyme „Dėl Tarybos direktyvos, kuria restruktūrizuojama Sąjungos energetikos produktų ir elektros energijos apmokestinimo sistema“ siūlomi akcizų tarifai.

„Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad dėl siūlomų apmokestinimo pakeitimų valstybės biudžetas papildomai galėtų gauti pajamų iš akcizų, tačiau ekonominis poveikis šalies biudžetui bendrame ES degalų rinkos kontekste nebuvo vertintas, išskiriama tik aplinkosauginė nauda“, – teigė D. Dudutis.

Naudos vargu ar atneš

Prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė

Negalima atmesti prielaidos, kad tokie Akcizų įstatymo pakeitimai turės įtakos ūkininkų elgsenai ir ūkiai bus smulkinami arba dalijami. Galime tik tikėti Lietuvos ūkininkų sąžiningumu. Kaimo žmonės dažnai daugiau dėmesio skiria moraliniams dalykams: sąžiningumui, atsakingumui. Bet jeigu politiniai sprendimai itin smarkiai lemia ekonominę situaciją, elgsena gali kisti nepalankia linkme.

Astrida MICEIKIENĖ

„Žaliojo“ dyzelino lengvatų ribojimas ir naujų aplinkosauginių mokesčių įvedimas, remiantis VDU ŽŪA mokslininkų tyrimų rezultatais, pablogintų smulkių augalininkystės ir gyvulininkystės ūkių veiklos rezultatus, nes taikant šių mokesčių lengvatas, neįskaičiavus tiesioginių išmokų didžiosios dalies, šių ūkių veikla būtų nuostolinga, jų gyvybingumą palaikytų tik parama.

Ankstyvas „žaliojo“ dyzelino lengvatų mažinimas / naikinimas ir lubų uždėjimas aplinkosauginių mokesčių struktūroje svarbesnę įtaką turi dideliems augalininkystės ir gyvulininkystės ūkiams. Šių ūkių aplinkosauginių mokesčių struktūroje „žaliojo“ dyzelino mokestis sudaro apie du trečdalius visų aplinkosauginių mokesčių išlaidų. Ūkiams mažėjant, ši dalis taip pat mažėja. Didieji ūkiai ir žemės ūkio įmonės gamina didelę dalį žemės ūkio produkcijos, sukuria didžiąją dalį pridėtinės vertės ir eksporto. Tačiau Lietuvos žemės ūkio verslas pasaulinėse žemės ūkio produktų rinkose įtakos produkcijos kainoms padaryti negali, todėl padidėjusios gamybos išlaidos dėl šių mokesčių turės neigiamos įtakos ūkių finansiniams rodikliams ir mažins ūkių konkurencingumą.

Žinoma, esant aukštiems aplinkosauginiams reikalavimams, neišvengiamai dyzelino lengvatų žemės ūkyje bus atsisakyta, tačiau tai turėtų daryti visos ES šalys vienu metu. Jeigu politiniai sprendimai blogina verslo sąlygas, turi būti kompensuojamos dėl to atsiradusios papildomos išlaidos arba negautos pajamos. Kol kas žemės ūkiui nėra siūlomos realiai galimos taikyti naujos, ekologiškos kuro rūšys. Todėl turi būti priimti sprendimai trumpalaikėje perspektyvoje dėl žemės ūkio produkcijai reikalingo dyzelino akcizo lengvatų taikymo ir ilgalaikėje perspektyvoje, numatant priemones perėjimo prie biodyzelino naudojimo žemės ūkyje skatinimo ir dėl to atsiradusių papildomų kaštų kompensavimo. Kol nėra sukurtos ir pradėtos plačiai taikyti trečios kartos biodyzelino gamybos ar kitokios technologijos, t. y. nepasiūlytos aplinktai tvarios alternatyvos, neturėtų būti prastinamos žemės ūkio subjektų konkurencinės sąlygos mažinant dyzelino akcizo mokesčio lengvatas.

2021-11-29

ŪP vyr. redaktoriaus pavaduotojas Kazys KAZAKEVIČIUS