LŽŪT į spąstukus pelytėms neskuba (straipsnis portale ukininkopatarejas.lt)

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) praėjusios savaitės viduryje paskelbė kurianti patariamąją instituciją – ministerijos kolegiją (ŪP Nr. 9, „Jaukas pelytėms ar sumuštinio dalybos?“). ŽŪM žemės ūkio skėtinėms organizacijoms pateikė pasiūlymą iki sausio 24-osios į šią visuomeninę instituciją deleguoti po tris atstovus. Vakar, pirmadienį, Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) surengė posėdį ir nutarė kol kas susilaikyti bei kelti ministerijai savo sąlygas. Ministras  K. Navickas planavo dar šį mėnesį surengti pirmąjį kolegijos posėdį, tačiau vargu, ar jis įvyks.

ŽŪM kvietimas buvo miglotas, tik paprašius atskleisti kortas, ministerija savaitės pabaigoje LŽŪT vis dėlto atsiuntė steigiamos kolegijos darbo reglamento projektą. Jame bendrais bruožais apibrėžtos funkcijos, narių teisės ir pareigos. Tarkime, kad kolegija pagal savo kompetenciją ministro prašymu teikia jam pasiūlymus bei pataria kitais žemės ūkio ministro valdymo srities klausimais, svarsto žemės ūkio ministrui pavestose valdymo srityse iškylančius klausimus, kad siūlymai svarstomu klausimu priimami narių bendru sutarimu ir kt. Numatyta, kad kolegijos nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, ir iki pirmojo posėdžio pradžios kolegijos pirmininkui (ministrui) pateikti užpildytą bei pasirašytą Atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams deklaracijos formą.

Kaip „Ūkininko patarėją“ informavo LŽŪT pirmininkė Danutė Karalevičienė, visi Tarybos nariai pripažįsta, jog bendradarbiavimas su ŽŪM būtų sveikintinas dalykas, jeigu partnerystė būtų sąžininga. Dabar gi pridėta tiek klaustukų ir kablelių, reglamento projekte surašytos frazės tokios aptakios, kad sutarties šiandien pasirašyti negalima.

Dvejonių kelia tai, kad LŽŪT atstovai turės tik patariamąjį balsą, o koks bus priimamas sprendimas – nežinia, tam jokios įtakos Tarybos deleguoti nariai neturės. Ypač kai kiti kolegijos nariai – žemės ūkio ministrui jau iš anksto palankūs.

Todėl LŽŪT vakar ministerijai nusiuntė tokio turinio laišką (tekstas preliminarus):

„LŽŪT supranta žemės ūkio ministro desperatiškus veiksmus norint išsilaikyti pareigose. Tačiau ir po Tarybos išreikšto nepasitikėjimo ministru, jo veiksmai įgyvendinant BŽŪP, kuriant konkurencingas sąlygas žemdirbiams nekinta (tai akivaizdžiai įrodo Briuseliui išsiųsta Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strategija). Priešingai – pasitelkiami ministerijos išlaikomi Žemės ūkio rūmai ir toliau kiršinama ne tik žemdirbių, bet ir visa šalies visuomenė, miestas ir kaimas. Nors ir bus įkurtas ministerijos bei žemdirbių kolegialus organas – kolegija problemoms spręsti, LŽŪT nuostata dėl nepasitikėjimo ministru išlieka. Principas „pabandom dar kartą“ čia netinka. LŽŪT nėra organizacija „pagal iškvietimą“, nustatant 3 dienų terminą. Mes savo sprendimus turime suderinti su mus delegavusiais žemdirbiais, jų organizacijomis, jaunaisiais ūkininkais, priklausančiais Tarybai. Mūsų atstovavimo principas diametraliai priešingas nei ŽŪR bei jų pirmininko A. Svitojaus, išlaikomo iš ŽŪM skirtų valstybinių lėšų.

LŽŪT apsispręs dėl dalyvavimo kolegijos veikloje tada, kai bus pataisyti Bendradarbiavimo su partneriais tvarkos aprašai pagal Tarybos ir jos narių pateiktas pastabas, kai bus žinomas kolegijos veiklos reglamentas, kai bus žinomi kiti patvirtinti kolegijos atstovai. Dėl „krištolinio“ skaidrumo norime priminti, kad tuometis aplinkos ministras, „valstietis“ K. Navickas valdančiųjų valstiečių daugumos Seime buvo pašalintas iš pareigų ne už gerus darbus Lietuvai ar politinius įsitikinimus.

Į kolegijos veiklą Taryba deleguotų 5 asmenis. Be to, kolegijos darbo reglamento projektas turi būti papildytas nuostatomis, kad joje svarstymui klausimus gali teikti ir kolegijos nariai; kad posėdžius sušaukti gali prašyti taip pat ir kolegijos nariai.“

2022-01-25

ŪP informacija