Lietuvos žemės ūkio tarybos pareiškimas

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO TARYBA

PAREIŠKIMAS VISUOMENEI

 Dėl planuojamų pertvarkų Žemės ūkio ministerijos sistemoje

Žemės ūkis yra išskirtinė verslo šaka ne vien todėl, kad joje dirbama nuo gamtos priklausančiomis sąlygomis, bet ir dėl to, kad gamybos ciklas užsitęsia metus, o galvijininkystėje – ir ženkliai ilgiau. Čia ir verslo politika bei buhalterinės apskaitos sistema skiriasi nuo kitų verslų. Beja, šios ūkio šakos dirbančiųjų atsakomybė prieš žmones yra didesnė, nes jie gamyboje naudoja vienintelį turtą, vienintelę ir pagrindinę gamybos priemonę  - žemę, kurią privalo nenualintą palikti ateities kartoms, ir turi užtikrinti žmonių aprūpinimą maistu. Tai esminis skirtumas ir atsakomybė.

Žemės ūkio valdymas formuojasi evoliuciškai, pamažu jį pritaikant šiam verslui, nepažeidžiant nusistovėjusių ekonominių, finansinių, verslo santykių su kitais socialiniais partneriais bei valstybės institucijomis, todėl pakeitimus privaloma įgyvendinti labai pamatuotai, o ne „revoliuciniu“ būdu. Jie turi būti suderinti ir priimtini žemdirbiams, aiškiai suprantami kaimo visuomenei. Priešingu atveju pakeitimai iššaukia didžiulius nepasitenkinimus, protestus. Sprendimų priėmėjai privalo suprasti, kad tai šalies raidą lemiantys sprendimai.

Lietuvos žemės ūkio taryba, vienijanti pagrindines šalies žemdirbių verslo asociacijas bei absoliučiai didžiąją dalį šalies žemdirbių, tiekiančių žaliavą maisto pramonei bei kuriančių ir išlaikančių socialiai atsakingas darbo vietas, prašo LR Vyriausybės ir Seimo:

1. Pertvarkant Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, nekeisti jos pavaldumo ir vieningos žemės tvarkymo politikos neišdalinti atskiroms ministerijoms ir savivaldybėms. Ypatingai svarbu, kad būtų užtikrinta vientisa valstybės politika žemės tvarkymo ir administravimo srityje. Begalinis verslo ir privačių asmenų kišimasis į žemės tvarkymo politiką ir principus privedė prie buvusio žemės tvarkymo išbalansavimo. Jau vien dešimtis kartų keisti su žemės tvarkymu susiję teisės aktai pasako, kad privatūs interesai „paimdavo viršų“ ir įvesdavo didžiulę painiavą. Tai labai akivaizdu; pasaulyje negirdėtas ir nesamas pavyzdys: įteisintas žemės perkėlimas iš vienos teritorijos į kitą, įvedant žemės derlingumo koeficientą. Su skausmu ir praradimais iš šios „purvinos“ situacijos išbrista, išskyrus didžiuosius miestus ir, kaip bebūtų liūdna, sostinę.

Nacionalinė žemės tarnyba vykdo ne tik valstybinės žemės tvarkymo bei kontrolės darbus, bet ir privačios žemės naudojimo, įsigijimo, disponavimo ja kontrolę. Labai svarbus viešojo intereso gynimas, kai yra pažeidžiami ne tik valstybinės, bet ir privačios žemės savininkų interesai. Pvz., šiuo metu prasidėjo griovių renatūralizavimo procesas, kai valstybei priklausantys grioviai užverčiami akmenimis, kelmais, medžiais, taip pažeidžiant arba visai sunaikinant privatų turtą – melioracijos įrenginius, ir to pasekmėje iki minimumo sumažinant žemės vertę, ją paverčiant pelke. Tai vykdo Aplinkos ministerija, dabar siekianti perimti žemės tvarkymo ir kontrolės klausimus. Kodėl?

Negalima išbalansuoti ir centralizuoto žemės ir miškų apskaitos klausimo, centralizuotos informacinės sistemos, apimančios žemės disponavimo ir sutarčių sistemą. Gal reformos iniciatoriai vis tik pripažins, kad absoliuti dauguma žemės yra naudojama žemės ūkio produkcijos gamybai ir atsisakys viešų teiginių, kad Lietuva jau ne žemės ūkio, o paslaugų kraštas bei kad tarptautinių ar vidaus projektų greitesniam, spartesniam įgyvendinimui Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos trukdė, nesugebėjo tinkamai paimti žemės valstybės poreikiams. Iš po šių ir kitų teiginių kyšo individualių verslo, daugiausia daugiabučių namų statybų, vystytojų ausys. Tam valstybė privalo pasipriešinti, nes po šia „reforma“ slypi antra žemės darkymo banga. Kadangi Aplinkos ministerija nėra institucija, atsakinga už šalies gamybinius pasiekimus, jos rūpesčio zonoje nėra šalies ekonominio potencialo augimas, todėl absoliutus kontrolės institucijų sukoncentravimas vienoje įstaigoje labai pavojingas ir žalingas. Tai įrodo dėl perteklinių gamybos varžymų, kontrolių, veiklos sąlygų nustatymų iki kritinės ribos sumažėjusi gyvulininkystės, daržovių, vaisių produktų gamyba ir auginimas. Gamyba ir toliau mažėja. Todėl priešingai - turi būti lengvinami, panaikinami pertekliniai kontrolės mechanizmai, nes jie sukurti ir toliau kuriami dirbtinai. Lietuvos žemės ūkio taryba mano, kad kokia tai dalimi valstybinės žemės tvarkymo darbų didesnis savarankiškumas galėtų būti suteiktas respublikinės reikšmės miestams bei kurortams, o centrinė būstinė - Nacionalinė žemės tarnyba - paliekama Žemės ūkio ministerijos pavaldume. Aplinkos ministerijai derėtų pagalvoti dėl miškų tvarkymo politikos grąžinimo pagal veiklą atitinkančiai žinybai – Žemės ūkio ministerijai, o statybos klausimus – Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Tai nebūdingos kontroliuojančiai institucijai funkcijos.

2. Neprijungti Žemės ūkio paskolų garantijų fondo prie kitų konsoliduojamų nacionalinių plėtros įstaigų: INVEGA, VIPA, VIVA ir UAB Valstybės investicinis kapitalas. Šiuo metu veikiantis UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas prie Žemės ūkio ministerijos pilnai tenkina žemdirbių poreikius bei interesus, žemdirbiai neturi nusiskundimų jo veikla. ŽŪPGF, būdamas pavaldus Žemės ūkio ministerijai, greitai ir efektyviai įgyvendina žemdirbius tenkinančius naujus finansinius instrumentus, turi geras patirtis ir santykius su kitomis finansinėmis institucijomis, su jomis produktyviai bendradarbiauja. ŽŪPGF, būdamas tarpine, konsultuojančia grandimi tarp kredito įstaigų, lizingo bendrovių ir žemdirbių, padeda jiems priimti optimalius sprendimus ir žemdirbiai tam priekaištų neturi. Prašome negriauti mus tenkinančios ir mus gerai aptarnaujančios, žemdirbių lėšomis išlaikomos institucijos. Kitų šalių žemdirbiai mums yra išsakę nuomonę, kad panašios institucijos, inkorporuotos į bendrą kartu su pramone sistemą, jiems verslo sąlygas pablogino.

3. Lietuvos žemės ūkio tarybai nepriimtinas ir nesuprantamas traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro pertvarkymas. Šio registro ir techninių apžiūrų sistema prie Žemės ūkio ministerijos VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro veikia gerai. Metodinis vadovavimas iš Žemės ūkio ministerijos gal kiek sumenkęs, bet tai lengvai pataisoma. Prie minėto centro veikia ir kiti registrai. Tai žemės ūkio ir kaimo verslo registras, ūkininkų ūkių registras, ūkinių gyvūnų registras, gyvūnų augintinių registras. Visa ši sistema veikia gerai, o pertvarka įves tik sumaištį. To juk nesiekiama. Tai kam tada pertvarka?

Todėl ardyti su žemės ūkio veikla susijusius registrus nėra jokios būtinybės bei reikalo, nebent tam, kad už registro tvarkymą surinkti pinigai būtų pervedami ne rajonų savivaldybėms.

Gerb. Premjere, Seimo Komitetų pirmininkai ir ministrai, prašome Jūsų supratimo, kad visos pertvarkos įtakoja didžiules destrukcijas įmonių darbuose ir jų veiklos rezultatuose. Tai pateisinama, kai yra neišvengiama būtinybė, bet ir tada reikia veikti labai išmintingai bei nuosekliai. Šiuo metu vykdyti minėtas pertvarkas nėra jokios objektyvios priežasties. Žmones be galo išsekino besikeičiančių valdžių atvedamos reformos. Jiems reikia pastovumo ir ateities garantijų. Mes jų primygtinai prašėme anksčiau ir dar kartą tai kartojame.

pagarbiai

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkė                                               Danutė Karalevičienė

Lietuvos žemės ūkio tarybos nariai:

Lietuvos ūkininkų sąjunga

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija

Lietuvos pieno gamintojų asociacija

Lietuvos grūdų augintojų asociacija

Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacija

Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacija

Lietuvos veislinių kiaulių augintojų ir gerintojų asociacija

Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacija

Lietuvos arklių augintojų asociacija

Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija

Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacija

Lietuvos uogų augintojų, perdirbėjų ir prekybininkų asociacija