Siūlomi Žemės mokesčio įstatymo pakeitimai prasilenkia su logika? (manoukis.lt - apie Asociacijos raštą dėl Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo)
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) raštu kreipėsi į žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką teigdama kategoriškai ir iš esmės nepritarianti pateiktam Žemės mokesčio įstatymo projektui. Anot LŽŪBA, jis prasilenkia su logika.
„Įstatymo projekto aiškinamajame rašte rašoma, kad jo tikslas – išsaugoti kuo didesnius žemės ūkio paskirties žemės plotus, ypač aukšto žemės našumo balo.
Taigi, kyla pirmas logiškas klausimas – kodėl Žemės ūkio ministerija, siekdama šio tikslo, neprieštarauja, kad aukšto žemės našumo balo sklypuose, nekeičiant paskirties, leidžiama dešimtyse hektarų įrenginėti saulės elektrines? Kodėl tiesiogines išmokas (mažiausias ES), skirtas žemdirbių pajamoms palaikyti, Žemės ūkio ministerija planuoja nukreipti negamybinei veiklai?“ – svarstoma Asociacijos rašte.
Anot LŽŪBA, kitas Įstatymo projekto aiškinamajame rašte iškeltas tikslas – skatinti efektyvesnį apleistos žemės naudojimą, tačiau šie plotai įveiklinami kaip negamybiniai, pavyzdžiui, kraštovaizdžio elementai.
„Tai absoliučiai akivaizdus vieno Žemės ūkio ministerijos parengto Aiškinamojo rašto teiginio prieštaravimas kitam, prasilenkiantis su elementaria logika, – teigia Asociacija. – Dar daugiau. Toliau teigiama, kad Įstatymo pakeitimu bus užtikrinama galimybė europiečiams (kodėl tik jiems?) turėti įperkamo ir tvariai pagaminto maisto! Nors pagal Įstatymo projektą tuose plotuose nebus ūkininkaujama ir gaminama žemės ūkio produkcija.
Tokie tvirtinimai panašesni į absurdą. Apleistų žemių rėmimas neturi nieko bendro su Aiškinamajame rašte deklaruojamu ekonomikos modernumu, konkurencingumu ar gyvenimo kokybės didinimu.“
Asociacija taip pat pabrėžia, kad tiesioginių išmokų ir kitos paramos žemės ūkio produkcijos gamybai tikslas – užtikrinti pakankamą tiekimą ir prieinamas maisto produktų kainas vartotojams, tačiau, išmokas ir paramą nukreipus į negamybinius plotus, kaip siūloma Įstatymo projekte, daliniam jų kompensavimui liks mažesnė suma, o tai brangins maistą galutiniam vartotojui.
„Tai – grubus ES Sutartyse numatytų BŽŪP tikslų pažeidimas“, – konstatuoja LŽŪBA.
LŽŪBA informacija