"Žalieji žmogeliukai" priešinasi, kad žemės ūkio gamyba būtų atlaisvinta nuo nepasvertų reikalavimų

NVO vienijasi prieš ES žaliosios politikos atšaukimą žemės ūkio maisto produktų sektoriuje

EURACTIV

Gegužės 13 d. paskelbtame atvirame laiške šimtai pilietinės visuomenės organizacijų pasmerkė neseniai pakeistą ES tvarumo politiką ES žemės ūkio maisto sektoriuje. Laišką patvirtino 140 regioninių, nacionalinių ir tarptautinių NVO, įskaitant Greenpeace, BirdLife, Žemės draugus, Oxfam, WWF, ClientEarth, Suomijos gamtos apsaugos asociaciją ir GOB Mallorca.

„Mūsų visuomenės santykis su gamta, kuri ją palaiko, yra iš esmės nutrūkęs“, – rašoma laiške. „Nepaisant vis daugėjančių įrodymų apie gresiantį ekologinį žlugimą (...), Europos vyriausybės ir ES politikai blokuoja naujas gamtos apsaugos priemones ir griauna jau taikomas“, – rašoma pranešime.

Nevyriausybinės organizacijos griežtai kritikuoja aplinkos sąlygų sušvelninimą, reikalingą ūkininkams gauti subsidijas iš Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP), smerkdamos tai kaip „oportunistinį politikų bandymą“ gauti paramą prieš birželį vyksiančius Europos Parlamento rinkimus.

Šie 2023–2027 m. BŽŪP pakeitimai neseniai sulaukė žalios šviesos iš Europos Parlamento narių per paskutinę kadencijos plenarinę sesiją balandžio mėn.

„Esame pasibaisėję, kad tiek daug politikų visoje Europoje grasina gyvybės pagrindams šioje planetoje, kad priimtų klaidingus sprendimus dėl ūkininkų sunkumų“, – rašė jie, pabrėždami, kad nebuvo imtasi jokių veiksmų skundams dėl nesąžiningos prekybos praktikos ir pigesnio žemės ūkio importo iš ne ES šalių.

„Europos Komisija nori panaikinti pagrindinius ūkiams taikomus aplinkosaugos standartus, kad nuramintų pramonės lobistus, o žemės ūkio ministrai grasina naujomis ES kovos su pasauliniu miškų naikinimu taisyklėmis“, – pridūrė jie.

Von der Leyen „didysis atsitraukimas“

Kritika apima ne tik pastarojo meto BŽŪP aplinkosaugos priemonių panaikinimą, bet ir platesnes tendencijas atsisakyti ambicingų ekologiškų planų žemės ūkio ir maisto sektoriuose, nustatytų anksčiau dabartinės Komisijos įgaliojimų metu.

„Pastaraisiais mėnesiais Ursula von der Leyen vadovaujama Europos Komisija sušvelnino pramoninių ūkių taršos taisykles, atsisakė tvarios maisto gamybos planų, atsisakė pesticidų mažinimo tikslų ir atidėjo pastangas užtikrinti atsparų vandens tiekimą“, – rašoma tekste.

Lapkričio mėnesį, prieš ūkininkų protestus, ES įstatymų leidėjai jau buvo nusprendę toliau netaikyti galvijų ūkiams bloko pramoninių išmetamųjų teršalų taisyklių, o kiaulių ir paukštininkystės sektoriuose pakeisti minimaliai. Per derybas tarp valstybių narių ir Europos Parlamento narių žemės ūkio problemos taip pat suvaidino esminį vaidmenį silpninant kai kurias Gamtos atkūrimo įstatymo nuostatas, susijusias su žemės ūkio sektoriumi. Netgi po to, kai Parlamentas ir Taryba pasiekė sudėtingą susitarimą, tekstas nesulaukė pakankamo ES šalių pritarimo ir dar turi būti oficialiai patvirtintas.

Be to, Komisija oficialiai atšaukė teisės akto pasiūlymą iki dešimtmečio pabaigos 50 proc. sumažinti pesticidų naudojimą ir riziką, po to, kai lapkričio mėn. per svarbų balsavimą tekstas neteko parlamento pritarimo.

Pastarosiomis savaitėmis kai kurios Taryboje dalyvaujančios valstybės narės suintensyvino pastangas atidėti jau patvirtinto reglamento dėl kovos su miškų kirtimu įgyvendinimą, kuris turėtų įsigalioti 2025 m. sausį. Nors taisyklės buvo sukurtos siekiant sustabdyti su miškų naikinimu susijusių produktų, tokių kaip kakava ir kava, importą, teisės aktai taip pat bus taikomi ES kilmės prekėms, todėl žemės ūkio gamintojams ir įmonėms bus nustatyti papildomi biurokratiniai reikalavimai.

Pamiršti tekstai

2023 m. rudenį tapo akivaizdu, kad Komisija atsisako planų priimti teisės aktus, kuriais būtų apibrėžiamas ES ir, kaip tikėtasi, pasaulinis tvaraus maisto standartas.

Tvarių maisto sistemų teisinė bazė kažkada buvo įvardyta kaip „pavyzdinis“ strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ elementas ir buvo planuojama pateikti iki 2023 m. pabaigos. Jos tikslas buvo paspartinti perėjimą prie tvarios maisto sistemos, užtikrinti politikos nuoseklumą ES ir nacionaliniu lygmenimis ir „įtraukti tvarumą“ į visas su maistu susijusias politikos sritis.

Tarp atmestų iniciatyvų taip pat yra pasiūlyta vandens atsparumo strategija. Iš pradžių planuota išleisti 2024 m., neteisine strategija buvo siekiama užtikrinti „piliečiams, gamtai ir ekonomikai prieigą prie vandens“, kartu sprendžiant katastrofiškus potvynius ir vandens trūkumą, kuris pastaruoju metu paveikė žemės ūkio sektorių.

Nors laiške aiškiai nenurodyta, Komisija taip pat atsisakė labai laukto visapusiško ES gyvūnų gerovės teisės aktų atnaujinimo.

Iš šio paketo sudedamųjų dalių per dabartinį kadenciją dienos šviesą išvydo tik reglamentas dėl gyvūnų vežimo, tačiau derybos dėl šio dokumento vis dar yra ankstyvosiose stadijose.

Originalų tekstą skaitykite čia.