Skip to main content

Asociacija kreipėsi į LR Seimo Kaimo reikalų komitetą dėl 2025 metų šalies biudžeto projekto

Situacija Lietuvos žemės ūkio gyvulininkystės sektoriuje ir toliau blogėja. Vienam žemės ūkio naudmenų hektarui vietoj rekomenduojamų 1,7 SG beliko tik 0,19 (9 kartus mažiau), o žemės ūkio produkcijos gamintojui tenka nepagrįstai maža galutinio maisto produktų kainos dedamosios dalis. Didžioji dalis tenka prekybininkams ir perdirbėjams. Žinant, kad Lietuvos žemdirbiai ir toliau gaus vienas mažiausių tiesioginių išmokų Europos Sąjungoje, geriausiu atveju tik šiek tiek artėsime prie 85 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio, todėl mažinti nacionalinį finansavimą šalies žemės ūkiui yra neleistina didėjančių iššūkių akivaizdoje. Tada ko vertas visų politinių partijų įsipareigojimas šalies žemės ūkį pripažinti strategine ūkio šaka, jeigu asignavimai 2025 metams, palyginus su 2024 metais, mažinami. Lietuvos žemės ūkis toliau vis labiau neatlaiko konkurencinio spaudimo, nes konkuruojame netolygiomis sąlygomis. Ypač skaudžiai atsiliepia pasikeitusi kaimyninių šalių politika, kuri leidžia šių šalių gamintojams taikomų paramos schemų pagalba sumažinti produkcijos savikainą.

Todėl Asociacija paprašė LR Seimo Kaimo reikalų komiteto nemažinti asignavimų 2025 metų šalies biudžete Lietuvos žemės ūkiui. Be to, žinant, kad kiekvienais metais į užsienį išvežama virš 100 tūkst. pieninių bulių veršelių, paneigiant nepagrįstus išvedžiojimus apie menką tokių gyvulių mėsos kokybę, o Lietuvos gyventojus paliekant be galimybės įsigyti pigesnės produkcijos, Asociacija paprašė atstatyti nutrauktą jų subsidijavimą bent į 2021 metų lygį ir tam numatyti biudžete papildomai 5,3 mln. eurų. Tai – parama ūkiams, ypač vidutiniams, kurie specializavosi pieninių bulių auginime bei ženkli žaliavos dalis perdirbamajai pramonei. Lėšų šaltinis -  nepanaudotos RRF lėšos šlapynių atkūrimui.                                                                                

 

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos informacija