Apie š. m. spalio 23 d. vykusį LR Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdį
Spalio 23 d. LR Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje svarstyti 2025 m. šalies biudžeto asignavimai žemės ūkiui. Posėdyje dalyvavęs Asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis pažymėjo, kad lyginti biudžetą su dar 2023 m. suplanuotu 2025-iems metams (o suplanuotas mažesnis nei buvo 2024 m.) ir pristatyti kaip didėjantį yra nekorektiška. Reikia lyginti su 2024 m. Tada jis jau mažėja. Ko tada vertos politikų kalbos susitikimų su politinėmis partijomis metu ir žemės ūkio įvardijimas strategine šaka, jei finansavimas jam mažinamas? Juo labiau šių dienų kontekste, kai šalia sproginėja bombos, žemės ūkis tampa labai svarbus, todėl reikia ne tiek politinės, kiek ir moralinės atsakomybės iš tų žmonių, kurie formuoja biudžetą. Be to, jis klausė, kaip žemdirbiai gali konkuruoti, kai pvz. Lenkija iš nacionalinio biudžeto kaip valstybės pagalbą per 2022-2024 m. skyrė 263 Eur/ha, o Lietuva – 1,4 Eur/ha.
J. Sviderskio pirmas prašymas buvo bent atstatyti finansavimą į 2024 m. lygį ir antras – atstatyti nacionalinės paramos skyrimą pieniniams buliams ir tam skirti 5,3 mln. eurų. Šaltinis – iš RRF likusios kofinansavimo lėšos. Jų „atsilaisvino“ 9,5 mln. eurų. Šiam siūlymui pritarta.
Beje, jokio džiaugsmo nekelia ir projekcija į ateitį – 2026 metus. Palyginus su ankstesniais metais, jiems numatoma 169,6 mln. eurų mažiau, nors mokesčius žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai moka kaip ir visi kiti verslai. Vien Sodrai ir VMI žemės ūkio įmonės sumoka 326 Eur/ha. O kur dar visi kiti pelno, žemės, taršos, pridėtinės vertės, akcizo, nekilnojamojo turto, gamtos išteklių ir kt. mokesčiai?
J. Sviderskiui kėlė nuostabą, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsisako pagal profesinę kompetenciją pavesto darbo – išduoti biocidinių produktų autorizavimo liudijimus, t. y. veterinarinius biocidinius produktus, skirtus tik gyvūnų ar gyvūnų dalims dezinfekuoti ar konservuoti. Šis darbas perduodamas Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, motyvuojant, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba per šiuos metus išdavė tik 5 biocidinių produktų autorizavimo liudijimus, kai per 2021 m. – 40, t. y. išdavimas ženkliai sumažėjo. J. Sviderskis pažymėjo, kad šį darbą perdavus Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, šių preparatų registracija dar labiau mažės. Tai viena iš daugelio prielaidų gyvulininkystės šakai „trauktis“.
Taigi, žodžiai ir darbai labai skiriasi. Veiksmų, kaip aktyvinti gamybą ir uždirbti pinigų, kurių taip reikia šaliai, nėra.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos informacija