Neabejoja, kad mėlynojo liežuvio liga Lietuvą pasieks, klausimas – kada (manoukis.lt - apie Asociacijos surengtą nuotolinį seminarą nariams)
Vilnius. Daugiau klausimų nei atsakymų turintys gyvulių laikytojai ir perdirbėjai jaučiasi lyg sėdintys ant parako statinės, niekas nebetiki, kad Lietuva išvengs akistatos su mėlynojo liežuvio liga.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) seminare buvo išsakyta daug nerimo ir kritikos dėl galimai menko pasirengimo ir informacijos stokos dėl gresiančių užkrečiamųjų gyvūnų ligų protrūkio.
Europoje siaučianti mėlynojo liežuvio liga (MLL) artėja prie Lietuvos. Virusas jau plinta ir Skandinavijoje, kur iki šiol jam nebūdavo sąlygų atsirasti. Negana to, sausį Vokietijoje, netoli Berlyno, užfiksuota snukio ir nagų liga. Manoma, kad užkratas atkeliavo iš Turkijos. Su pavojingomis ūkinių gyvūnų ligomis susidūrusios Europos valstybės jau patiria didelių ekonominių nuostolių.
Kai tik MLL pasiekė Lenkiją, rizikos vertinimą atlikęs Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas nustatė, kad ligos išplitimo rizika Lietuvoje tikėtina.
LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis įsitikinęs, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) turi būti pasirengusi kaip gaisrininkai bet kurią akimirką gesinti gaisrą, tačiau ir jo, ir daugelio gamybininkų manymu, to nėra.
Užkratas labiausiai artinasi iš Karaliaučiaus pusės
VMVT vadovai tvirtino, kad situacija nuolat stebima, parengtos ir išsiuntinėtos rekomendacijos gyvulių laikytojams, esą Tarnyba turi ir planus, kaip reikėtų veikti užkrečiamosios ligos atveju.
„Situacija tikrai nerami, bandome visus įmanomus scenarijus, kalbame su kitomis ES šalimis. Didelio optimizmo, kad ligos išvengsime, deja, nėra“, – pripažino šalies vyriausiasis veterinaras Vaidotas Kiudulas, pridūręs, kad jeigu tai nutiks, Tarnyba bus pasirengusi.
V. Kiudulas sakė, kad Lenkijoje iš pradžių nustatytas atvejis netoli sienos su Vokietija, paskui buvo ligos šuolis ir MLL užfiksuotas netoli sienos su Karaliaučiumi – ligos židiniai jau dengia šį regioną, žiūrint tiesia linija, juos nuo Lietuvos skiria maždaug 150 km.
„Kai gavome šią informaciją, galvijų tranzitą iš Karaliaučiaus per Lietuvą į Rusiją sustabdėme. Dabar jau laukiame šios šalies notų ir propagandos pliūpsnio, grasinimų atidaryti sieną su tankais“, – atsiduso V. Kiudulas.
Jis tikisi, kad šaltasis metų sezonas pristabdys viruso plitimą, tačiau atšilus orams jį platinantys mašalai gali pasiekti Lietuvą.
Buvęs ilgametis VMVT Skubios veiklos skyriaus vadovas dr. Marius Masiulis mano, kad laiko iki vasaros neturime, sezoniškumo įtaka šiai ligai vis mažesnė, tai įrodo ir epizootinė situacija Skandinavijoje, kur virusas drastiškai išplito šaltuoju metu.
Dėl produkcijos ribojimo – atsakymas nevienareikšmis
Lietuvos vyriausiasis veterinaras atsakinėjo ir į iš anksto LŽŪBA narių pateiktus klausimus.
Ar VMVT turi planą, kaip reikėtų likviduoti MLL? V. Kiudulas atsakė teigiamai – tokie planai patvirtinti stojant į ES, tai numatyta ir ES taisyklėse.
Seminaro dalyviams rūpėjo, ar MLL atveju būtų privalomai skerdžiami visi gyvuliai. V. Kiudulo teigimu, tai nebūtų privaloma, bet galėtų būti naudojama kaip priemonė ligai sustabdyti. Kiekvienu atveju būtų sprendžiama individualiai.
Pagrindinė MLL kontrolės priemonė – vakcinacija, bet, atsiradus jos poreikiui, reikiamas vakcinų kiekis Lietuvą galėtų pasiekti tik per 6 mėn., nes rekomenduojama vakcinuoti 95 proc. gyvulių populiacijos.
Kaip būtų elgiamasi su pienu, primelžtu MLL virusu užkrėstame ūkyje? Jam nebūtų taikomi jokie apribojimai, tik to primilžio būtų mažai – ryškus jo sumažėjimas yra vienas pirmųjų ligos požymių, kai dar nematyti kitų simptomų.
„Nebūtų jokių apribojimų nei pieno, nei mėsos perdirbimo įmonėms, nei skerdykloms priimti gyvulius iš užkrėstų ūkių, juk ir Lietuvoje yra produktų iš MLL apimtų šalių. Liga nepersiduoda nei nuo gyvūno gyvūnui, nei per pieną ar mėsą, virusu užkrečia tik jį platinantys smulkieji mašalai. Todėl ribojamas tik gyvų gyvulių ir genetinės medžiagos judėjimas“, – sakė V. Kiudulas.
Ribojimų zona (gyvūnų judėjimo ribojimai, vakcinacija, sustiprinta stebėsena, biosauga) yra 150 km nuo protrūkio vietos, manoma, tokios yra virusą platinančių Culicoides mašalų plitimo ribos.
M. Masiulis abejoja, ar gyvūniniams produktams nebūtų taikomi ribojimai. „Reglamentas neriboja tokių produktų judėjimo ES, bet siūlau peržiūrėti visus veterinarinius sertifikatus – daugumoje jų MLL yra įrašyta kaip liga, kuriai pasireiškus eksportas stabdomas“, – atkreipė dėmesį M. Masiulis.
V. Kiudulas pripažino, kad kol kas jų nežiūrėjo. Bet jis atkreipė dėmesį į kai kurių gyvulių laikytojų neatsakingumą: „Sulaukiame spaudimo iš gyvulių laikytojų, kuriems neišduodamas leidimas įsivežti pigiau parduodamų gyvulių iš šalių, kuriose nustatytas MLL. Reikalauja daryti išimtis, o kai jos nesuteikiamos, tenka aiškintis su ūkininkų advokatais.“
Guodžiančių žinių niekas neišgirdo
Kokios priemonės numatytos galimiems nuostoliams padengti? MLL yra ligų, dėl kurių taikomos kompensacijos, Žemės ūkio ministerijos sąraše.
ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Saulius Jasius teigė, kad pagal Strateginio plano priemonę ministerija galėtų kompensuoti dalį gyvulių draudimo nuo ligų. Bet, tikėtina, draudimo kaina išaugs ir lėšų, kurios dabar numatytos ir suplanuotos pagal daugiamečius poreikius, gali neužtekti dėl galimo problemos masto. Kitas kelias, anot S. Jasiaus, būtų kreiptis į EK dėl kompensacijos.
J. Sviderskis išsakė abejones tiek dėl galimų ŽŪM kompensacijų, tiek dėl galimybės išvežti gyvulius ir produktus, jeigu Lietuvoje MLL vis tik atsirastų, jam nežinomas ir VMVT minėtas priemonių planas.
VMVT atsakymais liko nepatenkintas ir LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas.
„Reglamentus perskaityti galime ir patys. Atsakymų kaip ir negavome. Situacija labai nerami, per mėnesį liga nukeliavo tūkstantį kilometrų. O mes vis dar kalbame būsimuoju laiku, nors norėtųsi operatyvumo“, – konstatavo jis.
E. Pranauskas kėlė klausimą, kas būtų bendrovėms, kurių karvės sveikos, bet kurios patektų į 150 km apsaugos zoną – ar jų pienas būtų superkamas? Ar jį būtų galima eksportuoti į trečiąsias šalis? Kas būtų, jeigu MLL būtų Lenkijoje, 20 km nuo sienos su Lietuva? „Atsakymo negavome. O reikia aiškaus ir konkretaus veiksmų plano“, – akcentavo jis.
„Pieno centro“ direktorius Egidijus Simonis taip pat turėjo klausimų dėl snukio ir nagų ligos. Rusija jau uždraudė visos ES tranzitą, Lietuvoje stovi Uzbekistano transporto priemonės, laukiančios, kada bus pakrauta produkcija.
„Galimybių joms grįžti kol kas nėra, ieškome kitų kelių. Neaišku, ar ir per Turkiją būtų leidžiama pervežti pieno produktus. Pagrindinis klausimas – ką daro ES ir ką jūs planuojate daryti, kad dėl snukio ir nagų ligos būtų galima atnaujinti pervežimus“, – klausė E. Simonis.
Vis dėlto nieko paguodžiančio jis neišgirdo. V. Kiudulo teigimu, EK kasdien palaiko ryšį su Rusija ir svarsto visas galimybes: „Gerų naujienų neturiu, neturiu daug optimizmo, kad tranzitas gali būti atnaujintas, tai jiems tarsi keršto priemonė už sankcijas. Rusijos atstovai net neatsako į EK klausimus.“
Virusą platinančių mašalų išnaikinti neįmanoma
Kaip informavo LSMU Veterinarijos akademijos prof. Alvydas Malakauskas, mėlynojo liežuvio ligos virusus platina smulkieji Culicoides genties kraujasiurbiai mašalai. Jų labai gausiai randama gyvulių aplinkoje ir jų išnaikinti neįmanoma.
Smulkieji mašalai yra labai maži (vos įžiūrimi plika akimi), jų sparneliai margi, jie puola tik vakarais, naktimis arba ankstyvais rytais (upiniai mašalai paprastai puola tik dienomis arba vakarais). Ir, priešingai nei upiniai smulkieji mašalai, puola ne tik lauke, bet ir patalpose, pavyzdžiui, tvarte.
Autorius: Dovilė Šimkevičienė